To priežastimi, anot leidinio, gali būti Šveicarijoje 2014-ais įvykdytas referendumas dėl užsieniečių atvykimo ribojimo, atitinkamai pakeičiant Konstituciją. Atitinkamas įstatymas turi būti priimtas iki 2017-ųjų vasario. Tačiau tuo pačiu šveicarai susikūrė ir problemą – laikas jau spaudžia, o ES nėra tos nuotaikos, kad labai nuolaidžiautų, nes tai tik susilpnintų ES pozicijas prieš laukiančias sunkias derybas su britais bei pastūmėtų kitas šalis organizuoti tokius pačius antiimigracinius referendumus.
Tačiau, jeigu Šveicarijai ir ES nepavyks susitarti, Bernui gresia rimtos problemos: visuose dvipusiuose susitarimuose, kurie buvo pasirašyti dar 1999 metais, yra įtraukta nelabai maloni sąlyga dėl to, kad nutraukus vieną iš susitarimų per pusmetį automatiškai nustoja galioti ir likę. Iš to seka išvada, kad be laisvo ES ir Šveicarijos piliečių judėjimo pavojus iškyla aviacijos verslui, keleivių transportavimui, tiek geležinkeliu, tiek ir automobiliniais keliais, žemės ūkio produkcijos prekybai, bendriems maisto produktų standartams, o taip pat moksliniam bei technologiniam bendradarbiavimui.
Šveicarai susidurtų su didelėmis problemomis
Šveicarai su ES norėjo sutarti dar birželį. Tačiau iš to nieko neišėjo: po „Brexit“ referendumo Europos Komisijos atstovai ne sykį pažymėjo, kad jie dabar turi visiškai kitų problemų, negu derintis prie ypatingų šveicarų pageidavimų.
„Dabar yra taip, kad jeigu tos sąlygos bus aktyvuotos, mes paprasčiausiai nevykusiai nukopijuosime tai, ką jau padarė britai“, – pareiškė Ciuricho aukštosios technikos mokyklos profesorius Janas Egbertas Sturmas. Jo teigimu, tuo atveju Šveicarijos lauks kažkas panašaus į „Šveicexit“: kaip ir britų, šveicarų lauktų naujas santykių su ES derinimas ir derybų maratonas. Tartis tektų faktiškai dėl visko iš naujo, o tai užimtų daug metų. Iki tol šalims teks naudotis Pasaulio Prekybos Organizacijos standartais, o tai reikš gerokai didesnius muitų mokesčius. „Be to, viskas atsitiks labai staiga ir nebebus jau poros metų, kaip britų atveju“, – pažymėjo J. E. Sturmas.
„Iš esmės, tai būtų ekonominė savižudybė“, – tikina Europos politikos ekspertas Bertas Van Roosebeke’as.
Apie rimtas problemas byloja ir statistika: 54 proc. šveicarų eksporto ir 72 proc. importo kliūva ES. ES, savo ruožtu, eksportuoja į Šveicariją vos 8 proc. produkcijos, o importuoja – 5 proc.
Anot analitikų iš „Avenir Suisse“, abipusių susitarimų nutraukimas reikštų, kad „Šveicarijos BVP daugiau nei 20 metų bus 5 proc. mažesnis, negu dabar“. Tuo pačiu, Šveicarija, jų teigimu, patirtų darbo rinkos šoką, nes netektų darbo jėgos, kuri yra itin svarbi vietos ekonomikai vystyti.
