Ar autentiškumą vertinantys automanai turėtų oficialiai nubrėžti ribą tarp skrupulingos restauracijos ir gamintoją papiktinančių modifikacijų? Galbūt galima atrasti tą aukso viduriuką, kuris patenkintų ir vienus ir kitus?
Šveicarijoje įsikūrusi „Officine Fioravanti“ drąsiai skelbia, jog būtent jie sugebėjo atrasti retai užčiuopiamą balansą, kurį visi galime įžvelgti štai šiame „Ferrari Testarossa Monospecchio“. Nors iš pirmo žvilgsnio šis išvaizdus italas atrodo, lyg būtų ką tik išvažiavęs iš „Ferrari“ gamyklos, tačiau už gerai pažįstamų kėbulo viražų slypi šiuolaikinės technologijos.
Reikšmingos modifikacijos prasideda po variklio dangčiu, kur slypi 5 litrų darbinio tūrio, 180 laipsnių kampu pakreiptas 12 cilindrų variklis. Jis buvo visapusiškai atnaujintas: pakeistas variklio blokas, įpurškimo, įsiurbimo ir išmetimo sistema.
Natūralu, jog atnaujinto variklio galia išaugo iki 503 AG, o tai – 118 AG daugiau už originalą. Be to, nuo šiol variklis džiaugsmingai suksis iki pat 9000 aps/min, tad tik galite įsivaizduoti kokias melodijas šis variklis skleidžia kopiant į tachometro viršūnę.
Išmetimo sistema – taip pat nauja. Ji – pagaminta iš „Inconel“ ir titano mišinio. Gerokai lengvesnės išmetimo sistemos ir kitų antsvorio metimo programos rezultatų dėka, itališkas superautomobilis tapo 130 kilogramų lengvesnis, ir dabar sveria 1580 kilogramų.
Įdomiausia yra tai, jog viršsvorio automobilis atsikratė nepanaudojęs nei kruopelytės anglies pluošto, nes projekto autoriai mano, jog ši medžiaga nėra tinkama naudoti tokio tipo automobilyje.
„Officine Fioravanti“ skelbia, jog originali „Ferrari Testarossa“ pakaba nebuvo ideali. Ji neužtikrino superautomobiliams būdingų savybių net ir tada, kai šis automobilis buvo naujas. Dėl šios priežasties, visapusiškai atnaujinta „Testarossa“, turi pagal užsakymą pagamintus „Ohlins“ amortizatorius, kurių veikimo savybės padės automobiliui išlikti stabiliam net ir važiuojant ypatingai dideliu greičiu. Juk tai – be galo svarbus, nes kam tada naudoti įstabų 12 cilindrų variklį, jeigu su juo nesusitvarko automobilio pakaba.
Automobilio interjere – smulkūs, bet reikšmingi pokyčiai. Tarp senoviškai atrodančių prietaisų skydelio buvo sumaniai įterptas nedidelis ekranas. Jo dėka vairuotojai galės naudotis „Apple CarPlay“ sąsaja. Tuo tarpu šalia pavarų perjungimo svirties esantys mygtukai leis koreguoti adaptyvios pakabos, išmetimo ir saugos sistemų parametrus.
Projekto kaina – nėra žinoma, tačiau vargu ar į „Officine Fiorvanti“ dirbtuvių duris galite belstis neturėdami bent vieno milijono eurų.
Ar autentiškumą vertinantys automanai turėtų oficialiai nubrėžti ribą tarp skrupulingos restauracijos ir gamintoją papiktinančių modifikacijų? Galbūt galima atrasti tą aukso viduriuką, kuris patenkintų ir vienus ir kitus?
Šveicarijoje įsikūrusi „Officine Fioravanti“ drąsiai skelbia, jog būtent jie sugebėjo atrasti retai užčiuopiamą balansą, kurį visi galime įžvelgti štai šiame „Ferrari Testarossa Monospecchio“. Nors iš pirmo žvilgsnio šis išvaizdus italas atrodo, lyg būtų ką tik išvažiavęs iš „Ferrari“ gamyklos, tačiau už gerai pažįstamų kėbulo viražų slypi šiuolaikinės technologijos.
Reikšmingos modifikacijos prasideda po variklio dangčiu, kur slypi 5 litrų darbinio tūrio, 180 laipsnių kampu pakreiptas 12 cilindrų variklis. Jis buvo visapusiškai atnaujintas: pakeistas variklio blokas, įpurškimo, įsiurbimo ir išmetimo sistema.
Natūralu, jog atnaujinto variklio galia išaugo iki 503 AG, o tai – 118 AG daugiau už originalą. Be to, nuo šiol variklis džiaugsmingai suksis iki pat 9000 aps/min, tad tik galite įsivaizduoti kokias melodijas šis variklis skleidžia kopiant į tachometro viršūnę.
Išmetimo sistema – taip pat nauja. Ji – pagaminta iš „Inconel“ ir titano mišinio. Gerokai lengvesnės išmetimo sistemos ir kitų antsvorio metimo programos rezultatų dėka, itališkas superautomobilis tapo 130 kilogramų lengvesnis, ir dabar sveria 1580 kilogramų.
Įdomiausia yra tai, jog viršsvorio automobilis atsikratė nepanaudojęs nei kruopelytės anglies pluošto, nes projekto autoriai mano, jog ši medžiaga nėra tinkama naudoti tokio tipo automobilyje.
„Officine Fioravanti“ skelbia, jog originali „Ferrari Testarossa“ pakaba nebuvo ideali. Ji neužtikrino superautomobiliams būdingų savybių net ir tada, kai šis automobilis buvo naujas. Dėl šios priežasties, visapusiškai atnaujinta „Testarossa“, turi pagal užsakymą pagamintus „Ohlins“ amortizatorius, kurių veikimo savybės padės automobiliui išlikti stabiliam net ir važiuojant ypatingai dideliu greičiu. Juk tai – be galo svarbus, nes kam tada naudoti įstabų 12 cilindrų variklį, jeigu su juo nesusitvarko automobilio pakaba.
Automobilio interjere – smulkūs, bet reikšmingi pokyčiai. Tarp senoviškai atrodančių prietaisų skydelio buvo sumaniai įterptas nedidelis ekranas. Jo dėka vairuotojai galės naudotis „Apple CarPlay“ sąsaja. Tuo tarpu šalia pavarų perjungimo svirties esantys mygtukai leis koreguoti adaptyvios pakabos, išmetimo ir saugos sistemų parametrus.
Projekto kaina – nėra žinoma, tačiau vargu ar į „Officine Fiorvanti“ dirbtuvių duris galite belstis neturėdami bent vieno milijono eurų.
