Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą ragino šalies turtuolius perkelti savo turtą į Rusiją, pastebima visiškai priešinga tendencija. Britai ir šveicarai teigia fiksuojantys iš Rusijos į jų šalis tvinstančius pinigus.
Kasmet milijardierių turtą vertinantis dienraštis „Forbes“ dėl smukusių naftos kainų ir Vakarų sankcijų Rusijoje šiemet užfiksavo penktadaliu mažiau milijardierių nei pernai – 88-is.
Alisa Krylova – „Mis Rusija“ ir žymus šalies modelis. Asmeninėje svetainėje nuotraukų albumą ji pradeda nuo Europos kultūros simbolio – Eifelio bokšto. Tačiau Rusijos žiniasklaidai giriasi atšaukusi „Mercedes“ užsakymą ir Naujuosius sutikusi ne kur Paryžiuje, bet Maskvoje. Esą ji ir neįvardytas jos vyras, sėkmingas verslininkas, didžiąją dalį turto laiko Rusijoje net ir turčiams sunkiais laikais.
A. Krylovos ryžtą pinigus laikyti Rusijos finansų sistemoje giria šalies Pilietinės visuomenės fondo vadovas, buvęs Vladimiro Putino patarėjas Konstantinas Kostinas. Jis įsitikinęs, kad Rusijos verslo banginiai, nors ir kenčia dėl ekonomikos nuosmukio, lieka lojalūs šaliai.
Prezidentas gruodį asmeniškai prašė jų perkelti turtą į Rusiją. Net žadėjo nesidomėti, kaip turtai sukrauti – kad bent iš dalies kompensuotų pernai tarptautinių investuotojų išvežtus 150 mlrd. dolerių. Šį mėnesį prašymą V. Putinas vėl pakartojo, primindamas, kad turtams bus saugiau Rusijoje, mat Vakarai plėsdami sankcijas esą gali juos užšaldyti.
„Dar kartą kartoju – geriausias atsakymas išorės spaudimui ir ribojimams yra verslo laisvės plėtimas. Ir toliau gerinsime sąlygas tiems, kurie pasirengę investuoti į Rusijos ūkį ir pramonę“, – sakė Rusijos prezidentas.
Tačiau britų dienraščio „The Telegraph“ žurnalistas Peteris Spence`as įtikinamai įrodinėja, kad rusų investuotojai mano priešingai. Jis pristato verslo konsultantų Rusijoje „Campden Wealth“ studiją, kuri rodo, kad šalies verslininkai neigiamai vertina valstybės perspektyvas ir dažnas dairosi galimybės bėgti į užsienį.
Tiesa, „Campden Wealth“ užmezgęs ryšius ne su pačiomis stambiausiomis žuvimis. Kompanija tyrė 30 milijonierių, kurių bendras asmeninis turtas – apie 2,5 mlrd. dolerių. Tačiau būtent tiek uždirbančius verslininkus ekonomistai dažnai vadina augimo varikliu ir jų strategija Rusijai turėtų kelti nerimo.
Verslininkai sutinka – politinė sistema, matyt, liks stabili, tačiau toks rusiškas stabilumas – joks pranašumas. Dauguma verslininkų neigiamai vertina Rusijos tarptautinės prekybos ir vidaus rinkos perspektyvas. Nuvertėjus rubliui jie kapitalą ėmė laikyti užsienio valiuta, tiesiog grynaisiais arba įsigijo nekilnojamojo turto. Kas ketvirtas sako planuojantis per ateinančius penkerius metus visai trauktis iš Rusijos.
Tokios turtingų rusų nuotaikos atsispindi britų ir šveicarų statistikoje. Didžioji Britanija pernai pastebėjo 70-čia proc. daugiau, negu metais prieš tai, rusų prašymų gauti investuotojų vizą. Ją britai suteikia mainais į bent 2 mln. svarų sterlingų investicijų šalyje.
Tuo metu Šveicarijoje per metus tris kartus padaugėjo nekilnojamojo turto sandėrių, kuriuose naudoti pinigai iš Rusijos. Šveicarijos žurnalistė Ana Kaledina, nagrinėdama Rusijos centrinio banko duomenis, pastebi, kad pagal pinigų srautus iš Rusijos Šveicarija net aplenkė paprastai pirmaujantį Uzbekistaną, į kurį pinigus nuolat siunčia Rusijoje dirbantys uzbekų imigrantai.
Rusai į Šveicariją pernai pervedė du kartus daugiau, nei užpernai – apie 7 mlrd. skaičiuojant doleriais. A. Kaledina tai vadina pinigų pūga, nes tokių srautų iš Rusijos Šveicarija nematė net per 2008-ųjų krizę. Apskritai, pernai net trys ketvirtadaliai rusų pavedimų keliavo už Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ribų, nors paprastai pinigai siunčiami į kaimynines šalis.
Ir tai oficiali statistika. Įdomu, kaip ji pasikeistų, jei rusai, kaip ir amerikiečiai, paspaustų šveicarus atskleisti slaptas Rusijos piliečių sąskaitas. Beje, Didžioji Britanija suteikdama investuotojo vizą rusams irgi neprašo nurodyti, kaip jų sąskaitoje atsirado pinigai, užtenka, kad jie ten būtų pragulėję bent tris pastaruosius mėnesius.
Tačiau Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas neseniai pabrėžė – jei reikės britai paviešins pačiam Rusijos prezidentui artimų žmonių turtą, esą žiniasklaidai galėtų būti įdomių detalių. Ši subtili britų žinutė, matyt, išduoda, kad tikrai ne visi Rusijos verslininkai tokie ištikimi šalies finansų sistemai, kaip „Mis Rusija“ A. Krylova. Kol britai ir šveicarai fiksuoja iš Rusijos tvinstančius pinigus, Vakarų sankcijų veikiami du didžiausi Rusijos valstybiniai bankai pripažino, kad pernai gerokai smuko jų pelnas. „Sberbank“ uždirbo penktadaliu mažiau, o štai VTB banko pelnas smuko 99 proc. – iki vos keliolikos milijonų dolerių.
