Šveicarijoje vis labiau kaista debatai dėl lapkričio 29 dieną vyksiančio referendumo, kuriuo gyventojai spręs, ar uždrausti šalyje minaretų statybą. Tokią iniciatyvą pasiūlė radikali dešinioji „Šveicarijos liaudies partija“. Ši partija teigia, kad minaretai, iš kurių musulmonai yra kviečiami melstis, yra islamo religijos skleidžiamos netolerancijos simbolis.
Šveicarija ilgą laiką didžiavosi savo sėkminga imigrantų integracijos politika. Šaliai pavyko išvengti kitose šalyse neramumus kėlusių diskusijų dėl musulmonų teisių. Tačiau dabar baiminamasi, kad referendumas gali išprovokuoti neigiamą musulmoniškų valstybių atsaką ir taip pakenkti šalies ekonominiams ir politiniams interesams.
Pavyzdžiui, Šveicarijos laikrodžių gamintojas „Swatch Group Ltd“ baiminasi, kad referendumas pakenks kompanijos santykiams su musulmoniškomis valstybėmis, į kurias keliauja nemaža dalis gaminių. „Prekės ženklas „Šveicarija“ turi ir toliau atstovauti tokias vertybes kaip atvirumas, pliuralizmas ir religijos laisvė. Jis neturi būti pradėtas sieti su neapykanta, priešiškumu užsieniečiams ir siauru mąstymu“ - kalbėjo vienas iš kompanijos vadovų Hanspeteris Rentschas.
„Šveicarijos liaudies partija“ surinko dvigubai daugiau parašų nei reikalauja įstatymas, reglamentuojantis referendumo organizavimą. Referendumo kampanijoje buvo naudojami plakatai, kuriuose čadromis apsigaubusios moterys buvo vaizduojamos minaretų, savo forma primenančių raketas, fone. Kai kurie miestai, kaip tarkime Bazelis, uždraudė plakatus, o Ciurichas ir kiti juos leido motyvuodami žodžio laisvės principu.
„Šveicarijos liaudies partija“ yra didžiausia politinė grupė šalyje. Ši partija kategoriškai pasisako prieš imigraciją ir prieš porą metų buvo sukėlusi tarptautinį pasipiktinimą, kai plakate pavaizdavo baltą avį, išspiriančią iš Šveicarijos juodą avį.
Neseniai daryta apklausa parodė, kad 53 proc. šveicarų nepritaria minaretų statybos draudimui, o 34 proc. pasisako už.
Šveicarijos musulmonų lyderiai taip pat nerimauja dėl referendumo rezultatų. „Ši iniciatyva duoda žinią, kad musulmonai čia nėra laukiami. Jei ji bus paremta, yra galimybė, kad dalis jaunimo radikalizuosis. Tai būtų nusivylimas“ - teigia Ciuricho universiteto politikos mokslų dėstytojas Elhamas Manea.
Tačiau kai kurie musulmonai teigia, kad įtampos nepanaikins net ir faktas, kad minaretų draudimui nebus pritarta. „Tuo viskas nesibaigs. Diskusijos apie islamą Šveicarijoje tik prasideda“ - teigia Šveicarijos islamiškųjų organizacijų federacijos vadovas Mishamas Maizeris.
Net 20 proc. Šveicarijos gyventojų yra laikomi užsieniečiais. Šveicarija kol kas garsėjo itin pragmatiška politika imigrantų atžvilgiu. Apie 400 tūkst. (5 proc.) visų šalies gyventojų yra musulmonai. Dauguma jų yra atvykę iš Turkijos ar Balkanų. Maža dalis musulmonų yra iš arabų pasaulio.
2000 metais daryta apklausa parodė, kad mažiau nei 15 proc. Šveicarijos musulmonų aktyviai praktikuoja savo tikėjimą. Vos 4 iš 150 šalyje veikiančių mečečių turi minaretus. Triukšmą reguliuojantys įstatymai neleidžia minaretuose įrengti garsiakalbių, per kuriuos musulmonai būtų kviečiami melstis.
Pastaraisiais metais Šveicarijoje kyla vis daugiau debatų dėl musulmonų padėties visuomenėje. Panašūs debatai yra įprasti tokioms valstybėms kaip Olandija ar Prancūzija. 2004 metais debatus išprovokavo reikalavimas, kad prekybos tinklo „Migros“ kasininkėms būtų leista devėti galvos dangalus. Tačiau tiek „Migros“, tiek jų konkurentas „Coop“ priėmė nuostatą, kad su klientais bendraujančioms darbuotojoms draudžiama devėti musulmoniškus galvos dangalus. Debatai šiuo klausimu taip ir pasibaigė.
Tačiau netrukus konservatyvūs musulmonai ėmė siekti didesnio savo religijos pripažinimo. Viena musulmonų grupė Šveicarijos teismuose pasiekė, kad musulmonai tėvai galėtų aprengti savo vaikus visą kūna dengiančiai plaukimo kostiumais per plaukimo pamokas.
Šveicarijos vyriausybė stipriai priešinasi referendumui dėl minaretų, nes baiminasi šalyje gyvenančių musulmonų radikalizacijos ir to, kad referendumas pakenks šalies interesams užsienyje. Jei referendumo organizatoriai pasiektų pergalę, užsienio reikalų ministrė Micheline Calmy-Rey baiminasi, kad šalis taptų teroristų taikiniu.
