„Baltijos šalys – geras regionas verslo plėtrai. Kvalifikuoti darbuotojai, sąlyginai žemi veiklos kaštai, geros mokesčių sistemos ir geografinė padėtis yra vieni iš patraukliausių aspektų verslui šiame regione, – pranešime spaudai atlikto tyrimo rezultatus apžvelgia „Business Sweden“ vadovas Rytų Europai ir Turkijai Mantas Zalatorius. – Ne mažiau patrauklumo Baltijos valstybėms suteikia geras atlyginimo ir produktyvumo balansas bei teigiamos ekonomikos vystymosi perspektyvos.“
Apklausoje dalyvavę Švedijos verslininkai įvardijo nemažai faktorių, nulemiančių Baltijos šalių patrauklumą verslui, pavyzdžiui, gerą gyvenimo kokybę, rinkos pelningumą, geras sąlygas verslui pradėti bei puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą.
(papildyta)
Lietuvoje prasčiausia mokėjimų sistema
Daugelyje sričių visos trys Baltijos šalys buvo įvertintos panašiai, tačiau didžiausi skirtumai tarp šių valstybių yra būtent tose srityse, kuriose pokyčiai yra būtini.
Po apklausos paaiškėjo, jog daugiausiai trūkumų, anot Švedijos investuotojų, turi Lietuva: tai mokėjimo terminų nesilaikymas, per ilgai trunkančios biurokratinės procedūros ir neišvystytas susisiekimas oro keliais. Pasak M. Zalatoriaus, investuotojai antroje vietoje paliko Estiją: sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo trūkumas bei kritiška kelių būklė.
Tuo tarpu Estija turi tik vieną kritiškiausia trūkumą – geležinkelių infrastruktūra.
Kad Lietuvoje valstybinės įstaigos mokėjimo terminų visiškai nesilaiko arba laikosi iš dalies, teigė 44 proc. respondentų. Palyginimui, Latvijoje tokią nuomonę išsakė 6 proc., Estijoje – 12 proc. respondentų. 23 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje, 19 proc. Latvijoje ir 5 proc. Estijoje teigė, kad mokėjimo terminų visiškai nesilaiko arba laikosi iš dalies privačios įmonės.
Švedijos investuotojai Lietuvą įvardino kaip prasčiausia šalimi Baltijos šalyse, dėl mokėjimo kultūros. „Pradelsti mokėjimai Lietuvoje tapo savotiška tradicija“, – teigė „Business Sweden“ vadovas Rytų Europai.
Estija buvo įvardinta kaip Baltijos šalių lyderė, ne tik dėl sulauktų investicijų, bet ir dėl savo mokesčių sistemos: 57 proc. respondentų teigė, kad mokesčių sistema Estijoje yra gera. Tokios pačios nuomonės apie mokesčių sistemą Lietuvoje laikėsi tik 27 proc. verslininkų, Latvijoje – 32 proc.
Darbuotojai darbštūs, bet nekūrybingi
Tyrimo metu Švedijos investuotojai visų trijų Baltijos šalių darbuotojus apibūdino kaip kvalifikuotus, išsilavinusius, inteligentiškus, jaunus, ambicingus, sunkiai dirbančius. Tačiau taip pat pažymėjo, kad darbuotojams trūksta kūrybiškumo ir ryžto imtis iniciatyvos.
Apklausoje dalyvavę verslininkai teigė jaučiantys verslo plėtros, pardavimų ir vadybos sričių specialistų, o taip pat – inžinierių, programinės įrangos kūrėjų ir techninį išsilavinimą turinčių darbuotojų“, – sakė M. Zalatorius.
Lietuvoje nepasitikima teismais
Labiausiai ginčų sprendimo sistema nepasitikima Lietuvoje. „Lietuvoje šia sistema pasitiki arba labai pasitiki 25 proc. respondentų, Latvijoje – 51 proc., Estijoje – 50 proc. – teigė M. Zalatorius.
M. Zalatorius šį nepasitikėjimą apibendrino vieno iš Lietuvoje dirbančių verslininkų išsakyta nuomone: „Lietuvoje bet kas gali paduoti į teismą bet ką – be jokių pasekmių.“
Žiniasklaida pasitikėjimo nekelia
Apklausos dalyviai mano, kad žiniasklaida neblogai funkcionuoja kaip komunikacijos apie jų įmonę priemonė, 75 proc. verslininkų žiniasklaidą Baltijos valstybėse įvertino kaip visiškai nepatikimą, mažai patikimą arba iš dalies patikimą informacijos šaltinį“, – apie apklausos rezultatus pasakojo M. Zalatorius.
Atviruose komentaruose Švedijos įmonių atstovai Baltijos šalyse rašė abejojantys nepriklausomos žiniasklaidos egzistavimu Lietuvoje ir įvardino tik kelis patikimus žiniasklaidos šaltinius. Vienas Švedijos įmonės atstovas Latvijoje teigė, kad šalies didžiausi laikraščiai priklauso oligarchams ir žiniasklaidos situacija panaši kaip Italijoje.
Korupcija - geriausias pasiteisinimas pralaimėjus
Vienas iš įdomiausių tyrimo etapų – korupcijos įtaka verslui. „Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ir Estijoje korupcijos suvokimas yra daug didesnis, nei realus susidūrimas su ja, – kalbėjo M. Zalatorius. 46 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje ir 21 proc. respondentų Estijoje mano, jog konkurentai laimi konkursus ar verslo kontraktus, nes naudoja korupciją. Tačiau tik 5 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 5 proc. Estijoje teigė tiesiogiai susidūrę su korupcija.
Kelios apklausoje dalyvavusių Švedijos investuotojų citatos: „Su korupcija niekada nesusidūriau tiesiogiai, bet žinau, kad viešuosius pirkimus pralaimėjau būtent dėl jos“. Kai įmonė pralaimi viešuosius pirkimus, ji turi kažkaip paaiškinti, kodėl pralaimėjo?
Skirtingai nei Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje korupcijos suvokimas ir realus susidūrimas su ja yra vienodas. 46 proc. tyrime dalyvavusių verslininkų tvirtino, kad konkurentai laimi konkursus ar verslo kontraktus todėl, kad naudojasi korupciniais mechanizmais ir lygiai tiek pat, kad jiems teko tiesiogiai susidurti su korupcija. Svarbus faktas, kad švediškų įmonių atstovai mini, jog per pastaruosius dešimt metų situacija korupcijos srityje tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pagerėjo.
Daugiausiai investicijų – Estijai
Šiuo metu Baltijos šalyse veiklą aktyviai vykdo daugiau nei 1 tūkstantis švediško kapitalo įmonių: 130 Lietuvoje, 300 Latvijoje ir 700 Estijoje. Šios įmonės sukūrė daugiau nei 64 tūkstančius darbo vietų, kurios šiuo metu yra sėkmingai užimtos. Taip pat, Švedija visose trijose Baltijos šalyse užsienio investuotojų sąraše yra lyderė.
Apklausos duomenys rodo, jog praėjusiais metais Švedijos verslininkai Baltijos šalyse planavo investuoti daugiau nei 98 mln. eurų. Daugiausiai investicijų, 67 mln. eurų, buvo numatyta Lietuvai, tačiau artimiausių trijų metų švedų investicijų prognozės pasuko kita kryptimi. Apklausoje dalyvavę investuotojai nurodė, jog daugiausiai investicijų, 85 mln. eurų, sulauks Estija, Lietuva – 71 mln. eurų, Latvija – 43 mln. eurų investicijų.
Apklausos duomenys parodė, jog tyrime dalyvavę verslininkai per trijų metų laikotarpį daugiausiai planuoja investuoti į gamybos, žemės ūkio / miškininkystės, mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų bei konsultavimo sritis.
Apie Verslo klimato tyrimą Baltijos šalyse
Praėjusių metų balandžio–gruodžio mėn. vykdyta apklausa siekta išsiaiškinti, kaip Baltijos šalyse veikiančių švediškų įmonių atstovai vertina verslo klimatą šiose šalyse, kokie yra jų ateities lūkesčiai ir kokios, jų nuomone, svarbiausios sritys, kuriose būtini pokyčiai.
Apklausoje dalyvavę švediškų įmonių vadovai vertino mokesčių sistemas, įstatymus, politinę aplinką, korupcijos įtaką verslui, gyvenimo kokybę, rinkos pelningumą, infrastruktūrą, žiniasklaidos patikimumą ir kitus veiksnius.
Tyrimo rezultatai grindžiami 147 trijose Baltijos šalyse veikiančių švediško kapitalo įmonių atstovų atsakymais. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veiklą vykdo 130 švediškų bendrovių, Latvijoje – apie 300, Estijoje – apie 700.
Respondentų amžius – 24–71 metai.
Tyrimą atliko „Business Sweden“.
