Švedijoje jau 35 metus leidžiamas laikraštis „8 sidor“ (liet. „8 puslapiai“), kuriame šalies ir užsienio naujienos pateikiamos lengvai suprantama kalba. Savaitraščio vyriausiasis redaktorius Bengtas Fredriksonas sako, kad skaitytojų jiems netrūksta – šiuo metu spausdintą laikraštį prenumeruoja apie 5 tūkstančiai žmonių, o PDF formatu jį parsisiunčia ir internetinę versiją skaito ar klausosi kelios dešimtys tūkstančių skaitytojų.
Švedai skaičiuoja, kad beveik pusei iš 9 mln. šalies gyventojų patogiau skaityti lengvai suprantama kalba parašytus tekstus. Tarp šių skaitytojų – ne tik intelekto negalią ar skaitymo, rašymo sutrikimų turintieji, tai ir vyresnio amžiaus žmonės bei vaikai, mažai išsilavinę žmonės. Pastaruoju metu itin padaugėjo lengvai suprantama kalba naujienas skaitančių imigrantų.
Laikraščio „8 sidor“ žurnalistai siekia, kad jų parengtą informaciją suprastų kuo daugiau žmonių. Naujienos pateikiamos labai paprastai ir trumpai – nesileidžiama į detales, nurodomi tik svarbiausi dalykai – kas, kur ir kaip nutiko. Čia nevartojama jokių įmantrių žodžių, perkeltinių reikšmių, rašoma trumpesniais sakiniais ir didesniu šriftu. Kiekvienas straipsnis iliustruojamas nuotrauka, kurioje vaizduojamas tas pats dalykas, apie kurį kalbama tekste.
Pasak B. Fredriksono, laikraščio skaitytojai yra labai įvairūs, todėl svarbu, kad tekstai būtų parašyti paprasta, bet ne primityvia švedų kalba. Stengiamasi nevengti sunkių temų, atspindėti ir sporto bei kultūros aktualijas. Laikraštį galima ne tik skaityti, bet ir klausytis, kelios dešimtys laikraščio egzempliorių atspausdinama Brailio raštu.
Panašūs laikraščiai leidžiami ir Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Belgijoje, Italijoje.
Rengia medžiagą, kad skaityti galėtų visi
Laikraščio „8 sidor“ leidyba finansuojama per informacijos prieinamumo agentūrą MTM (ji priklauso Kultūros ministerijai). Tai – nacionalinis informacijos centras, kuris rūpinasi, kad visi, susiduriantys su skaitymo sunkumais, turėtų prieigą prie literatūros ir kasdienių naujienų jiems priimtina forma.
Agentūra leidžia ir platina ne tik lengvai skaitoma kalba parašytą literatūrą bei laikraščius, čia taip pat rengiamos garsinės knygos, literatūra Brailio raštu ir gestų kalba. Taip pat agentūra atlieka tyrimus, kaip pagerinti informacijos prieinamumą, konsultuoja, inicijuoja diskusijas ir mokymus. MTM skatina, kad žmonės kuo daugiau skaitytų – kasmet įteikia prizą skaitymo ambasadoriui – žmogui, kuris daug laiko praleido globos centruose, bibliotekose ar kitur skaitydamas tiems, kuriems patiems sunku tai daryti.
Dar viena agentūros užduotis – parengti studijų medžiagą su skaitymo sunkumais susiduriantiems universiteto studentams. Pavyzdžiui, regos negalią turintis studentas, gavęs reikiamos perskaityti literatūros sąrašą, jį atsiunčia MTM, ir neilgai trukus jau gauna knygas įgarsintas.
Agentūra sukūrė mobiliąją programėlę legimus.se, per kurią galima klausytis garsinių knygų. Norint gauti prieigą prie jos, reikia nueiti į bet kurią viešąją biblioteką ir pasakyti bibliotekininkui apie turimus skaitymo sunkumus. Juos gali lemti įvairiausios priežastys – regos, skaitymo ir rašymo sutrikimai, intelekto negalia, neurologinės ligos, autizmas... Prieiga prie garsinių knygų suteikiama sunkumų skaityti patiriantiems vyresnio amžiaus asmenims, patyrusiems insultą, dėl neurologinių ligų negalintiems susikaupti žmonėms. Svarbu tai, kad nereikia parodyti medicininio dokumento, užtenka pasikalbėti su bibliotekininku. Įgarsinama labai daug knygų – garsiniu formatu prieinama net naujausia literatūra.
Asociacijoje dirba per 100 darbuotojų. Jos veikla finansuojama Kultūros ir Švietimo ministerijų lėšomis.
Informacija turi būti prieinama visiems
Pasak B. Fredriksono, anksčiau informacijos prieinamumu rūpinosi keletas skirtingų organizacijų. Dabar viskas atiduota į vienas rankas – taip veiklai užtikrinamas stabilus finansavimas. Sprendimas, kad reikia tokios asociacijos, buvo politinis – vieną dieną valdžios atstovai tiesiog nusprendė, kad užtikrinti informacijos prieinamumą visiems yra svarbu, ir skyrė tam lėšų. „Dabar esame ramūs ir galime nepertraukiamai dirbti savo darbą, nesukti galvos, kaip išsilaikyti“, – sako redaktorius.
Spausdinti lengvai suprantamą literatūrą Švedijoje pradėta nuo 1968 metų. Laikraštis lengvai suprantama kalba pradėtas leisti 1984-aisiais. Šios pokyčius inicijavo proto negalią turintiesiems atstovaujančių tėvų organizacija – jie pradėjo kelti klausimus, kaip jų vaikai gali būti visuomenės dalis, jei nesupranta viešai prieinamos informacijos. Dabar Švedijos įstatymai numato, kad kiekvienas turi gauti informaciją jam priimtina forma.
Nemažai interneto svetainių taip pat pritaiko savo turinį visiems: ir skaitantiesiems lengvai suprantama kalba, ir silpnaregiams, taip pat informacija pateikiama gestų kalba. Vienas iš tokių pavyzdžių – atvykusiems iš kitų šalių skirta interneto svetainė migrationsverket.se.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.