Dosniomis išmokomis visuomenę lepinusi Švedija taiso praeities klaidas ir kuria verslios visuomenės viziją.
Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Švedijos premjeras Frederikas Reinfeldtas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute susirinkusiems diplomatams, studentams ir dėstytojams diktavo švedišką krizių valdymo receptą.
Kelias į žlugimą
Centro dešiniųjų Vyriausybės vadovas tikino apie krizių valdymą per pastaruosius metus sužinojęs labai daug. „Visų pirma tai – kaip į tai reaguoja visuomenė, interesų grupės, žiniasklaida ir, žinoma, opozicija, – akcentavo premjeras. – Pastaroji sako: įšaldykite viską, įšaldykite visuomenę, įšaldykite visas kompanijas, visas darbo vietas, kurias dar turime šiandien. Leiskite mokesčių mokėtojų pinigus. Bet tai yra tiesus kelias nespręsti problemų ir viešiesiems finansams sugriauti.“
Jis teigė panašių tikslų turėjęs ir tuomet, kai pasaulio krizė kirto per Švedijos finansus. ,,Mes paruošėme Švediją lietingoms dienoms, – kalbėjo F. Reinfeldtas. – Atsakinga politika leido mums užimti stiprias pozicijas. Jei krizė kilo dėl to, kad žmonės per daug skolinosi, negalėjome problemų spręsti į skolas įveldami vyriausybę.“
Gelbėjo jūreivius
Premjeras tikino, kad jo vadovaujama Vyriausybė neleido mokesčių mokėtojų pinigų kompanijoms, kurios nebuvo konkurencingos ir be reikalo nefinansavo bankų.
„Veikėme aktyviomis priemonėmis skatindami darbo rinką ir ragindami taupyti. Ir sakėme: kai laivas skęsta, mūsų prioritetas yra išgelbėti jūreivius, ne laivą“, – vaizdžiai kalbėjo jis.
Slėpė problemas
Premjeras prisiminė, kaip Švedija į socialinę krizę pateko dar 1990 metais. Tada išryškėjo gerovės valstybės trūkumai. Mat nesibaigiančiomis išmokomis besilepinantys gyventojai tiesiog prarado norą dirbti.
„Tuomet atsidūrėme aklavietėje: bendrasis vidaus produktas (BVP) krito kelerius metus iš eilės, valstybės skola augo, – kalbėjo F. Reinfeldtas. – Ši recesija buvo netinkamos politikos pasekmė. Švedija plėtė savo socialinę sistemą ir vis daugiau žmonių ja naudojosi.“
Galima prisiminti Marko Twaino posakį, kad yra trys melo rūšys: paprastas melas, visiškas melas ir statistika. Pastarąja, pasak premjero, socialines problemas maskavo ir tuometinė Švedija.
„Turėjome įsisenėjusių socialinės atskirties problemų, kurias užmaskavo oficiali statistika – išankstinių pensijų ir sveikatos apsaugos programose dalyvaujantys žmonės nebuvo įskaičiuojami kaip bedarbiai, tik vėliau paaiškėjo, kad 1 iš 5 darbingo amžiaus švedų buvo atskirtas nuo darbo rinkos, be to, tiek žmonių gavo įvairių socialinių išmokų, – prisiminė premjeras. – Tokia padėtis buvo, kai aš ėmiausi Vyriausybės vairo 2006-aisiais. Tuomet nustatėme griežtas viešųjų finansų, infliacijos ir valstybės skolos rodiklių ribas, reformavome mokesčių ir pensijų sistemas. Visos šios reformos buvo kelias į tai, ką turime dabar.“
Pasak jo, norint išspręsti problemas, būtina gilintis į jų priežastis, nes „plastinė chirurgija nepadės.“
Per krizę persiyrė
Anot F. Reinfeldto, pastarojo sunkmečio priežastys buvo jau nebe vietos politikos pasekmė, o globalus vyksmas, kurį suvaldyti nebuvo lengva.
„Gyvename pasaulyje, kur informacija, žinios ir žmonės bendrauja tokiais keliais, kurių nematėme niekada istorijoje. Kai viskas gerai, toks pasaulis mums leidžia sparčiau vystytis, kitu metu mes susiduriame su didelėmis problemomis, kurių nacionalinės valstybės įveikti nebegali. Kalbu apie ekonominę krizę“, – patikslino jis.
Premjeras tikino, kad spekuliacijų sukelta audra nubloškė Švediją į baisiausią krizę, kokią šalis yra mačiusi.
„Griūvanti pasaulio ekonomika paskui save nusitempė daugumą pasaulio valstybių – ne tik Niujorko finansų milžinus, bet ir vietos prekyvietes mūsų gatvėse – tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje“, – tvirtino F. Reinfeldtas. Jis priminė, kad ir Švedija, ir Lietuva negali lygintis su JAV.
„Mes negalime visų savo skolų perleisti ateities kartoms, kurias baus finansų rinkos, – kalbėjo jis. – Baus stipriai. Mes turime išlaikyti savo finansus stabilius, būti patrauklios valstybės investicijoms.“
Švedijos premjeras džiaugėsi, kad jo šalis su krize susitvarkė geriau nei daugelis kitų valstybių. „Per ekonominę audrą persiyrėme lengviau nei praeityje. Nedarbas stabilizavosi ir grįžtame į senas vėžes“, – teigė premjeras.
Švedija keičiasi
F. Reinfeldtas pabrėžė, kad šiandien Švedija keičiasi. Ji stengiasi užmiršti save kaip didelių mokesčių valstybę ir orientuojasi į valstybę, skatinančią darbą ir verslumą.
Pasak jo, kuo daugiau kompanijų augs, tuo lengviau ir pigiau bus įdarbinti žmones. O naujų darbo vietų kūrimo ir verslumo skatinimas suteikia žmonėms galimybę geriau gyventi savo pastangomis.
Rezultatų galima matyti jau šiandien – užimtumo lygis Švedijoje didesnis nei buvo prieš krizę. Pagal nedarbo mažėjimo tempus Švedija – antroji ES valstybių sąraše.
Reformas tęsia
Žvelgdama į ateitį Švedija koncentruojasi į tolesnes reformas – išsilavinimo, tyrimų ir plėtros programas. „Įgyvendiname naujas, žiniomis paremtas, mokyklų programas. Stipriname tiksliųjų mokslų grandį, aukštąsias technologijas“, – vardijo premjeras.
Pasak jo, reformos turi būti laiku ir pastovios – kito kelio konkuruoti dabartiniame pasaulyje nėra. „Kiekvienas individas gali kurti savo aplinką, o politika turi sudaryti tam sąlygas“, – aiškino F. Reinfeldtas.
Paklaustas, ar dabartinė Švedija gali ko nors pasimokyti iš atsigaunančios Lietuvos, premjeras paminėjo jaunimo verslumą.
„Jūsų šalies jaunimas turi didelio potencialo – verslumo gyslelę ir labai gerą išsilavinimą. Jūs esate nebrangi šalis, jūsų žmonės – labai išsilavinę. Tai patrauklu – tuo domisi ir investuotojai“, – šypsodamasis teigė premjeras.
CV: Fredrikas Reinfeldtas
Nuo 2010 m. vadovauja naujai suformuotos centro dešinės mažumos Vyriausybei.
Nuo 2006 m. eina Švedijos ministro pirmininko pareigas.
Nuo 1991 m. – Švedijos parlamento – Riksdago narys.
Švedijos nuosaikiųjų partijos lyderis.
Gimė 1965 m. Stokholme, Švedijoje.
FAKTAI: Švedijos ekonomika
Švedija 50 proc. savo BVP gauna iš eksporto.
Šalis aktyviai plėtoja viešosios ir privačios nuosavybės programas, pagal kurias atsilieka tik nuo Izraelio.
Švedija yra ES inovacijų reitingo viršuje.
Nuo 2006 m. Švedijos valstybės skola sumažėjo 6 proc. (nuo 45 iki 39 proc. BVP).
2010 m. Švedija Lietuvoje investavo 3942,1 mln. litų (11,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų.)
