„Jeigu branduolinėmis galvutėmis apginkluoto povandeninio atominio laivo denyje įvyktų didelio masto avarija, bus didelė bėda“, – švedų leidiniui SVT pasakojo Švedijos gynybos tyrimų instituto ekspertas Niklasas Granholmas.
Didžiulis rusų povandeninis laivas
Rusijos atominis povandeninis „Antei“ klasės (NATO klasifikacijoje – „Oscar II“) gali gabenti torpedas su branduoliniais užtaisais, dešimt kartų viršijančiais bombos, nuo žemės paviršiaus nubloškusios Hirošimą, galią.
154 metrų ilgio rusų povandeninis laivas turi du atominius reaktorius. Palyginimui, Švedijos povandeniniai laivai tesiekia 60 metrų ilgio ir turi dyzelinius variklius.
„Tai labai didelis laivas. Baltijos jūrai jis nėra pritaikytas. Jį pernelyg lengva susekti“, – įsitikinęs N. Granholmas.
Ką toks povandeninis laivas veikia Baltijos jūroje?
Pirmieji atominį povandeninį laivą K-266 „Oriol“ aptiko danai, vėliau jo sekimą perėmė Švedijos pakrančių apsauga.
„Lieka tik spėlioti. Net neįsivaizduoju. Galima spėti, kad vyks kažkokios pratybos. Bet kokiu atveju, tai reiškia, kad į Baltijos jūrą traukia galingas ginklas“, – liepos pradžioje spėjo švedų ekspertas.
N. Granholmo teigimu, Baltijos jūrai toks laivas netinka ir mano, kad tai yra Maskvos taktika – surengti pratybas ir vykti namo. Toks povandeninis laivas, anot jo, yra skirtas Šiaurės Atlanto ir Barencevo jūroms, jo užduotis – saugoti branduolines strategines pajėgas šiaurėje.
Švedų gynybos ekspertas Joakimas von Braunas pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė taip pateikė aiškų signalą: jie nori parodyti, kad yra didesni ir galingesni.
Rusijos propagandinis leidinys „Sputnik“ viename iš straipsnių aiškino, kad „Oriol“ atplaukė į karinį paradą Suomijos įlankoje. Ir tuo pat metu pripažino, kad Rusijos gynybos ministerija povandeninį laivą iš tiesų neseniai perkėlė iš Šiaurės į Baltijos jūrą.
Branduolinės torpedos ir grėsmė avarijos atveju
Yra žinoma, kad tokios klasės povandeniniai laivai gali plukdyti 24 ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas su branduolinėmis galvutėmis. Tačiau N. Granholmas perspėjo, kad denyje gali būti laikomos ir branduolinės torpedos.
Pati silpniausia iš jų yra 15 kilotonų galios – atitinka Hirošimoje panaudotų sprogmenų galią. Stipriausia galima galia – 200 kilotonų.
„Iš esmės tai jos nėra mažos. Yra dviejų tipų. Mažesnė – taikosi į mažuosius povandeninius laivus. Didžiosios, kaip aš įsivaizduoju, yra nutaikytos į karo laivus. O sparnuotosios raketos yra skirtos naikinti amerikiečių lėktuvnešius“, – aiškino švedų ekspertas.
Karinės galios demonstravimas, anot švedų ekspertų – pagrindinė priežastis, kodėl Baltijos jūroje atsirado tokio tipo povandeniniai laivai. Tačiau, jeigu „Antei“ klasės laivą ištiktų nelaimė, tai pasekmės galėtų būti pragaištingos.
To paties projekto pagrindu sukurtas povandeninis laivas „Kursk“ 2000-aisiais nuskendo dėl denyje sprogusios torpedos. Niekas iš 118 ekipažo narių neišgyveno. Maža to, šios klasės povandeniniuose laivuose jau buvo užfiksuoti gaisrai.
