Lietuvai vis rengiantis statyti giliavandenį uostą Klaipėdoje, Kazachija jau siūlosi pastatyti naują naftos terminalą.
Susisiekimo ministro teigimu, toks uosto plėtros būdas būtų priimtinas, bet tektų taisyti įstatymą, kad šis leistų privačias investicijas strateginiame objekte, praneša „Panorama“.
Nors šiemet ypač sparčiai auganti Klaipėdos jūrų uosto krova per rugpjūtį šiek tiek sulėtėjo, uostas vis tiek pirmauja Baltijos šalyse.
Specialistai prognozuoja, kad jei krovinių srautai per Klaipėdą ir toliau taip didės (kasmet maždaug po 15 proc.), jau po trejų metų uostas nepajėgs jų visų perkrauti ir, versdamas laivus laukti atvirame reide, negalės konkuruoti su kitais uostais.
„Žemių plotai, kurie gali būti panaudoti kaip rezerviniai, yra labai maži. Klaipėdos uosto plėtros perspektyva – šiaurinė dalis, išeinant į jūrą“, - teigia Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.
„Šią galimybę numatė ir japonai. Prie uosto vartų į šiaurinę dalį supilant papildomas teritorijas, būtų galima ženkliai padidint uosto galimybes pritraukti krovinius“, – mano Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.
Pagal Vyriausybės patvirtintą planą, giliavandenis uostas galėtų būti pastatytas per 5-6 metus. Tačiau uosto dar nėra Klaipėdos miesto detaliajame plane. Jį pakoreguoti žadama maždaug per pusantrų metų.
Todėl neatmetama, kad svarbiausių ateities krovinių – dujų ir naftos – srautams padidinti gali būti ieškoma ir kitų būdų.
Savo investicijas naujam naftos terminalui uoste jau siūlo maždaug 6 mln. tonų naftos kasmet per Klaipėdą norintys eksportuoti kazachai.
