Tokias išvadas padarė tarptautinės konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ konsultantai, SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ užsakymu atlikę kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo.
„Mūsų išvados yra, kad SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda nusveria jo sąnaudas ir dėl to Lietuvai yra naudinga turėti SGD laivą-saugyklą ir po 2024 metų. Didžiausia nauda Lietuvai kyla iš to, kad SGD turi įtakos didmeninei dujų kainai. SGD buvimas rinkoje leidžia Lietuvai turėti konkurencingas dujų kainas ir mažina riziką, kad vienintelis tiekėjas gali piktnaudžiauti rinka“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo „Poyry Management Consulting“ konsultantas Johnas Williamsas.
„SGD laivo-saugyklos išpirkimas kelia tam tikrų rizikų, konkrečiai tai, kad grynoji ekonominė nauda neviršija tos, kuri būtų gauta laivą nuomojant. Vis dėlto, mūsų manymu, laivo-saugyklos išpirkimas suteikia Lietuvai daugiausiai lankstumo reaguoti į netikėtas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos mažėjimą, nes laivas esant reikalui gali būti parduotas“, – rašoma „Poyry“ analitikų parengtoje ataskaitoje.
Jau pernai gruodį, atlikę pirminę analizę, konsultantai teigė, kad Lietuvai reikės SGD terminalo ir po 2024 metų. Po to buvo analizuojamos trys alternatyvos – laivo išpirkimas, ar nuomos pratęsimas 10 ar 20 metų.
„SGD laivo-saugyklos išpirkimas gali suteikti didžiausią grynąją naudą, tačiau jo nuomos pratęsimas 20-iai metų pagal naudą nedaug atsilieka. Vis dėlto laivo išpirkimas suteikia daugiau lankstumo nei nuoma, taip pat gali suteikti daugiau vertės ateityje“, – teigė J. Williamsas.
„Ši studija bus pagrindas tolimesnei diskusijai, grįstai argumentais, o ne emocijomis. Toks ir buvo jos tikslas – turėti paskaičiavimus perspektyvoje, kokia būtų terminalo nauda ir ar apskritai Lietuvai reikalingas tiekimo saugumas po 2024 metų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Galutinėje ataskaitoje rašoma, jog ilgalaikė laivo-saugyklos nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl pakankamo lankstumo. Skaičiuojama, kad priklausomai nuo to, kuriam laikui būtų pratęsta nuoma, laivo nuomos sąnaudos siektų 25-35 mln. eurų per metus.
Be to, mažesnio laivo nuoma ar pirkimas, tikėtina, nepadėtų sumažinti išlaikymo kaštų ir logistine prasme būtų prastesnis sprendimas nei 170 tūkst. kubų talpos („Independence“ talpa) laivo įsigijimas.
„Galimybė gauti SGD turi ne vieną privalumą, ypač dėl tiekimo šaltinių diversifikavimo, kuris bus itin svarbus užtikrinant tinkamai veikiančią didmeninę rinką Lietuvoje“, – rašoma „Poyry“ ataskaitoje.
Ž. Vaičiūnas: SGD laivo išpirkimui gali būti panaudota ir ES struktūrinė parama
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimui po 2024 metų gali būti panaudota ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinė parama.
„Mes visus variantus analizuojame ir analizuosime: skolinimosi galimybes ir ES struktūrinės paramos galimybės. Manau, kad struktūrinei paramai teorinių galimybių yra. (...) Visame kontekste logiška vertinti visas finansavimo galimybes ir struktūrinė parama yra viena iš opcijų“, – trečiadienį BNS teigė Ž. Vaičiūnas.
Pasak energetikos ministro, Vyriausybė dėl SGD laivo ateities turi apsispręsti šiemet.
„Pagal Vyriausybės priemonių planą sprendimą dėl ilgalaikio dujų tiekimo saugumo užtikrinimo mes turime priimti iki šių metų pabaigos. Šiuo grafiku ir vadovausimės“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Ministras kol kas nenorėjo atskleisti, kokį variantą dėl SGD laivo pasirinks Vyriausybė.
„Šiandien nenorėčiau eiti į platesnę diskusiją dėl vieno ar kito varianto pasirinkimo, juos reikia išdiskutuoti. Tai yra ekonominės naudos, jas reikia vertinti platesne prasme. Matome didžiausią galimybę mažinti terminalo išlaikymo kaštus priimant sprendimą anksčiau, nelaukiant 2024 metų“, – teigė energetikos ministras.
2014 metais pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas bus išpirktas po 10 metų – 2024-ųjų pabaigoje. 2015 metais Lietuva kalbėjosi su norvegais dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau šie nesutiko. Vėliau „Klaipėdos nafta“ ketino iš bankų skolintis 300 mln. eurų ir išpirkti laivą, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos.
Tačiau iki pernai rudens trims Baltijos šalims nepavykus susitarti dėl regioninio SGD terminalo, buvo prarasta galimybė gauti europinės 100–150 mln. eurų ES paramos.
Lietuva ieško būdų sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus, šalyje mažėjant dujų vartojimui bei augant SGD laivo išlaikymo naštai, ypač didžiausiems vartotojams, pavyzdžiui, Jonavos trąšų gamyklai „Achema“.
Visi dujų vartotojai 2017 metais sumokėjo apie 88,5 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Į šią sumą įeina ir pinigai, skirti SGD dujų tiekėjai „Litgas“.
Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 55,7 mln. eurų), o per 10 metų sumokės – 689 mln. dolerių (apie 557 mln. eurų). „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.
