Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, SGD terminalo operatorė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius ir tarptautinės konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ ekspertai kitą trečiadienį pristatys SGD importo į Lietuvą perspektyvų studijos išvadas.
Neoficialūs BNS šaltiniai teigia, jog laivas tikriausiai bus išperkamas. Tačiau nei premjeras Saulius Skvernelis, nei energetikos ministras Ž. Vaičiūnas anksčiau BNS negalėjo atskleisti, koks variantas bus pasirinktas.
„Poyry Management Consulting“ parengta pirminė analizė dėl SGD laivo perspektyvų parodė, kaip skelbta pernai gruodį, jog Lietuvai laivo reikės ir po 2024 metų, kai baigsis jo nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“.
Atlikus detalią kaštų ir naudos analizę, ketinama paruošti sprendimą, kaip sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams.
2014 metais pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas bus išpirktas po 10 metų – 2024-ųjų pabaigoje. 2015 metais Lietuva kalbėjosi su norvegais dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau šie nesutiko. Vėliau „Klaipėdos nafta“ ketino iš bankų skolintis 300 mln. eurų ir išpirkti laivą, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos.
Tačiau iki pernai rudens trims Baltijos šalims nepavykus susitarti dėl regioninio SGD terminalo, buvo prarasta galimybė gauti europinės 100–150 mln. eurų ES paramos.
Lietuva ieško būdų sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus, šalyje mažėjant dujų vartojimui bei augant SGD laivo išlaikymo naštai, ypač didžiausiems vartotojams, pavyzdžiui, Jonavos trąšų gamyklai „Achema“.
