Europa traukiasi nuo savo planų sugriežtinti aplinkosaugos reikalavimus automobilių gamintojams.
Tokie vertinimai pasigirdo paskutiniųjų atsakingų Europos Komisijos (EK) pareigūnų interviu.
Nepaisant to, ir patys pramonininkai, ir mažesnės inžinierių kompanijos imasi pačios rodyti iniciatyvą sprendžiant taršos mažinimo klausimus.
Keliasi į 2015 m.
Po Europos Sąjungos (ES) pramonės komisaro Gunterio Verheugeno žodžių vienam laikraščiui prabilta apie tai, kad EK buvo įveikta automobilių gamintojų lobistų grupių.
Anot G. Verheugeno, nepaisant to, jog visiškai palaiko ankstesnius EK planus, jis mano, kad juos Europos automobilių pramonė sugebės įgyvendinti be didesnių sunkumų tik 2015 metais.
Anksčiau EK buvo nusprendusi griežtesnę anglies dvideginio išmetimo normą - 120 g/km vietoje dabartinės 160 g/km - naujuose modeliuose įvesti nuo 2012 metų.
Šiame plane numatytos griežtos baudos gamintojams, nesugebantiems užtikrinti minėtos ribos - po 20 eurų už vieną papildomą CO2 gramą. Ši bauda iki 2015 metų turėtų išaugti iki 95 eurų.
Ar bus kompromisas?
G. Verheugenas teigia, esą jis ir kiti EK nariai supranta, jog ne visi nauji automobiliai atitiks planuojamus standartus 2012 metais, todėl gali būti, kad Europos Parlamentui (EP) bus pasiūlyta šiuos planus atidėti trejiems metams.
Net didžiausias G. Verheugeno oponentas EK aplinkosaugos komisaras Stavrosas Dimas neseniai pareiškė manąs, kad ES šalys turi rasti kompromisą šiuo klausimu.
Tačiau niekas nesiryžta spėlioti, kaip tas kompromisas svarstant minėtą klausimą EP gali būti pasiektas tarp „taršių“ automobilių - „Porsche“, BMW, „Mercedes“, „Audi“ - gamintojų „tėvynės“ Vokietijos ir Prancūzijos bei Italijos, kuriose gaminami aplinką mažiau teršiantys modeliai.
ES valdo gamintojai
Gegužės pabaigoje prie EP būstinės Briuselyje nesankcionuotą protesto akciją surengusi žaliųjų organizacija „Greenpeace“ EK narių nuomonės pasikeitimo klausimu turi konkretų paaiškinimą.
„Automobilių pramonė, vadovaujama Vokietijos, manipuliuoja ES jau 17 metų. Pagaliau pasiekta, kad gamintojai ES pastatė į vietą, kurioje būnant įgyvendinti Kioto protokolo įsipareigojimų gali nepavykti“, - pareiškė „Greenpeace“ atstovė Agnes de Rooij.
„Greenpeace“ narių teigimu, automobilių pramonė naudoja klasikinę viešųjų ryšių strategiją 3D - neigia (angl. deny) problemą, stabdo (delay) bet kokius konkrečius veiksmus ir valdo (dominate) valdo atsakomuosius veiksmus.
Žaliųjų išplatintame pranešime teigiama, jog ACEA - Europos automobilių gamintojų asociacija - 1990 metais ignoravo ES teisės reikalavimus, 1998-aisiais sutiko sumažinti CO2 normą dešimčia procentų, tačiau vėliau pati sau nusistatė kitą taršos mažinimo programą.
Kai 1995 metais EK paskelbė, kad naujos teršalų normos turi būti įvestos po dešimties metų, ACEA, „Greenpeace“ teigimu, sugebėjo ES politikus paspausti taip, kad šie terminai buvo perkelti į 2010-uosius, vėliau - į 2012-uosius, o dabar vyksta 2015 metų „stūmimas“.
Nori derėtis dėl įstatymų
„Greenpeace“ piktinasi, kad ACEA valdo įstatymų kūrimą Briuselyje, ir visi EK nariai, o ypač vokietis G. Verheugenas, veikia automobilių gamintojų lobistų naudai. Esą EK sukūrus vadinamojo aukšto lygio darbo grupę CARS 21, turinčią numatyti automobilių pramonės vystymąsi, gamintojams buvo patikėtos 7 vietos, o nevyriausybinėms aplinkosaugos organizacijoms - vos viena.
Savo ruožtu ACEA spaudos atstovė Sigrid de Vries apkaltino „Greenpeace“ „labai supaprastinus situaciją“.
„Nėra jokių 3D technologijų. Mes tiesiog esame labai užsiėmę naujų, CO2 išmetimą galinčių sumažinti technologijų kūrimu. Yra du būdai spręsti šią problemą - arba lipti ant galvų automobilių gamintojams, arba veikti kartu su jais derantis dėl įstatymų. O tai - daug protingesnis metodas“, - pareiškė ji.
Vietoje nestovima
Kad ir kaip žalieji neigtų automobilių gamintojų pastangas, naujos technologijos išties kuriamos - vystomi alternatyviniu kuru, pavyzdžiui, vandeniliu ar elektra varomi modeliai, tobulinami hibridiniai automobiliai, stengiamasi mažinti įprastų vidaus degimo variklių kuro sąnaudas ir taršą.
Štai tų pačių vokiečių „Volkswagen“ valdoma „Seat“ paskelbė į savo „žaliųjų“ modelių šeimą „Ecomotive“ priėmusi dar vieną narį - miniveną „Alhambra“. Madrido parodoje pristatyto 2 l 140 AG TDI motoro su kietųjų dalelių filtru tarša - 159 g/km.
Savo indėlį į problemos sprendimą įneša ir mažesnės inžinierių kompanijos. Britų firma „Liberty Electric Cars Ltd.“ pranešė įgyvendinanti vien tik elektra varomų „Land Rover“ visureigių projektą, kurio investicijų apimtis - 60 mln. dolerių.
Planuojama, jog vieno akumuliatorių pakrovimo užteks nuvažiuoti 320 km atstumą - daugiau, nei dabar vidutiniškai kasdien nuvažiuoja vienas automobilis Didžiojoje Britanijoje.
Priklausomai nuo įrangos „elektrinis“ „Land Rover Range Rover“ kainuos 188-250 tūkst. dolerių. Nepaisant brangumo, „Liberty“ atstovai sako, jog turėti tokį automobilį, palyginti su standartiniu „lendroveriu“, apsimokės - esą nekainuos kuras, nereikės mokėti ir įvažiavimo į miestų centrus bei stovėjimo mokesčių.
Kiekvienas važiuos „hibridu“
Dar vieni britai, iš Automobilių pramonės tyrimo asociacijos MIRA, sukūrė specialų „paketą“ H4V, kurio dėka bet kokio automobilio vairuotojas jau 2010 metais savo transporto priemonę galės paversti hibridiniu modeliu.
Bandomuoju triušiu britai pavertė „Škoda Fabia“ modelį - po modernizacijos jo kuro sąnaudos sumažėjo 61 procentu, išmetamųjų dujų kiekis - 41 proc.
„Fabijoje“ specialistai iš MIRA sumontavo tris akumuliatorius bei du 35 kW galios elektros variklius, kurie kartu su įprastu benzininiu 60 kW motoru automobilį padarė galingą, tačiau ekonomišką.
„Mira“ planuoja, jog toks paketas vairuotojams galėtų kainuoti apie 2 tūkst. svarų (maždaug 10 tūkst. Lt).
Tomas Gukauskas
