Tačiau Lietuva tikisi, jog siekiant pasistūmėti derybose dėl šio ir kitų svarbių energetikos projektų, šiuos du dalykus pavyks atskirti, BNS sako naujasis elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ valdybos pirmininkas, „Epso-G“ infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis, kuris dalyvauja pagrindinėse elektros sistemų sinchronizavimo derybose.
Pasak R.Štilinio, jau pavyko susitarti, kad tariantis dėl dujotiekio su Lenkija projekto (GIPL), nebebus keliamas „Orlen“ tarifų klausimas, todėl tikimasi to pasiekti ir derantis dėl sinchronizavimo.
Jo teigimu, derybos dėl sinchronizavimo galėtų pasistūmėti užtikrinus, kad per Baltijos šalis į Lenkiją nepateks elektra iš Rusijos ir Baltarusijos. Anot „Litgrid“ valdybos pirmininko, Lenkijai tai svarbu, nes kitu atveju jai tektų stabdyti nelanksčias anglimi kūrenamas elektrines.
- Rugsėjo pradžioje tapote „Litgrid“ valdybos pirmininku, kokius tikslus keliate bendrovei?
- Yra patvirtinta „Litgrid“ strategija penkeriems metams, taip pat parengtas 10 metų tinklo plėtros planas. Pagrindiniai dalykai yra sudėti, tad nemanau, kad ten atsiras labai kažkas naujo. Žinoma, strategija bus peržiūrėta šių metų pabaigoje-kitų metų pradžioje, nes atsiradus „Epso-G“ korporatyvinio valdymo principams, „Epso-G“ strategiją bus pagrindinė, kurią derinsime su Turto banku (bankui pavaldus Valdymo koordinavimo centras vertina valstybės valdomų įmonių strateginius tikslus - BNS). (...) O jeigu jau kalbėti apie konkrečius projektus ar iniciatyvas, tai sinchronizacija yra mūsų turbūt pats pats svarbiausias projektas. Kitų šalių energetikams dar sunku suvokti, kad nors esame Europos Sąjungos, NATO nariai, elektros sistemoje priklausome dar kažkam kitam. Kai susitinkame kitų šalių atstovus ir pasakojame, ką bandome padaryti - atsijungti nuo rusiškos sistemos UPS/IPS ir prisijungti prie vakarietiškos, ne vienas kraipo galvą. Tai mūsų tikslas, kad kaip įmanoma geriau, optimaliai pradėti veikti sinchroniškai su vakarietiška sistema.
- Jūs esate vienas tų žmonių, kuris dalyvauja visose derybose dėl sinchronizavimo?
- Aš dalyvauju pagrindiniuose susitikimuose, o jie yra dviem lygmenimis - tai yra europietiška, arba Europos Sąjungos koordinuojama speciali BEMIP struktūra. Ten mes turime ekspertų darbinę grupę ir aukšto lygio sprendėjų grupę. Šiuo metu darbas vyksta ekspertų darbo grupėje. Jungtinis tyrimų centras, kuris priklauso Europos Komisijai, atlieka studiją, kurioje nagrinėja įvairius prisijungimo scenarijus, jau yra parengęs metodiką, yra sudaryta modelio duomenų bazė, tai visos šalys, dalyvaujančios BEMIP, pateikė savo pastabas ir rugsėjo 20 dieną bus susitikimas dėl pritarimo pastaboms. Tada per vieną mėnesį turės sumodeliuoti visus duomenis pagal įvesties informaciją ir tada spalio pabaigoje gausime tarpinius rezultatus. Ir per lapkričio mėnesį turėtume išnagrinėti rezultatus, dar kartelį susirašyti, apsikeisti nuomonėmis. Bet gruodžio pradžioje jau turėtų būti galutinė ataskaita ir gruodžio pirmoje pusėje yra numatytas aukšto lygio grupės susitikimas, kur sprendimų priėmėjai turėtų galiausiai sutarti, koks yra optimalus variantas.
- O kaip vyksta pokalbiai su Lenkija?
- Dabar atnaujintas yra dialogas, ir tas atnaujinimas labai savalaikis - yra speciali Lietuvos ir Lenkijos energetikos klausimų darbo grupė. Pirmasis susitikimas įvyko liepos 11 dieną, aš dalyvavau Lietuvos delegacijos sudėtyje. Mes kėlėme abiem šalims aktualius klausimus apie sinchronizavimą, sklandų „LitPol Link“ veikimą ir išplėtimą, antrojo „LitPol Link“ projektą. Tai buvo konstruktyvi diskusija ir pasidalinome namų darbais, kurie turi būti atlikti, kitas susitikimas turėtų įvykti lapkričio mėnesį.
- Energetikos ministerijos vadovai pripažįsta, kad su Lenkijos atstovais kalbantis apie energetikos projektus, nuolat keliamas „Orlen Lietuvos“ derybų su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl tarifų klausimas. Kaip tai veikia derybas dėl sinchronizavimo?
- Taip, liepos 11 dieną, kuomet vyko susitikimas Varšuvoje, buvo 7 klausimai ir pirmas klausimas buvo „Orlen“. Tai mes jau iš anksto informavome Lenkiją, kad tai ne Energetikos ministerijos kompetencija, nes kalbama apie „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen“ derybas. Lenkijoje atsiradus energetikos ministerijai, „Orlen“ klausimas yra jos atsakomybėje. Tad normalu, kad ministerija formuluoja klausimus apie „Orlen“. Ką mes sutarėme, kad ypač svarbūs projektai gali būti svarstomi ne supakuojant tuos klausimus į bendrą sąrašą. Kaip pirmąjį pavyzdį išskyrėme dujotiekį Lietuva-Lenkija. Praėjusią savaitę vyko Krynicos ekonomikos forumas, kur buvo pasiektas toks susitarimas, kad GIPL atveju, kadangi jis ypač svarbus, nuo jo priklauso Estijos-Suomijos dujotiekis - sutarta klausimą išimti iš bendro paketo ir dėti pastangas, kad jis būtų sprendžiamas kuo sklandžiau. Ypač įvertinus iškilusias problemas Lenkijoje.
- Kitaip tariant, dėl GIPL projekto sprendžiama atskirai, neatsižvelgiant į šalių interesus kitais klausimais?
- Kitaip tariant, dėl GIPL sprendžiama atskirai, išimant iš to sąrašo, kur yra ir „Orlen“. Kitaip tiesiog nepasistūmėtume į priekį, nes jeigu „Orlen“ klausimas nesprendžiamas, o čia Energetikos ministerija neturi kompetencijos, tai visi projektai būtų pristabdyti. Tai šiuo atveju GIPL įjungta atskira, aukštesnė pavara. Šitą klausimą galima spręsti atskirai tarp energetikos ministerijų, visa kita paliekant bendrame sąraše.
- Iškart kyla klausimas, kada ir ar pavyks iš „bendro sąrašo“ išimti ir sinchronizavimą?
- Tikimės, kad sinchronizaciją šių metų pabaigoje mes galėsime inicijuoti tokiu pat principu, kaip GIPL, nes mums reikalingas scenarijus ir reikalingas ypatingas dėmesys iš Europos Komisijos. Jeigu pasirinktas sinchronizacijos scenarijus būtų per Lenkiją, kuris, manau, turi daugiau privalumų, tuomet lieka vienintelis scenarijus. Šiuo metu mes dar turime ir antrą scenarijų - per Suomiją su Skandinavija. Antra, Europos Komisija yra nusprendusi padaryti atskirą veiksmų planą, kaip greičiau įgyvendinti projektą. Jei toks planas atsiras, tuomet, manau, sinchronizacija įgis ypatingos svarbos statusą, dėl to mes galėtume padaryti tokį pat pratimą, kaip su GIPL. Mes galime tikėtis, kad 2017 metų vasarį turėtume veiksmų planą.
- Sinchronizavimo klausimas greičiau pajudėti gali tik tuomet, kai bus atskirtas nuo „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ derybų?
- Tai ne vienintelė sąlyga. Lenkijai ypač aktualus elektros iš trečiųjų šalių klausimas, nes Lenkija yra didelė šalis, jos elektros sistema yra didelė ir ji veikia kaip save balansuojanti sistema - tai yra jų gamyba lygi vartojimui. Natūralu, kad grėsmę jie įžvelgia, jeigu atsirastų nekontroliuojamas arba neprognozuojamas srautas iš trečiųjų šalių. Tada jiems būtų poveikis ir jie galėtų būti priversti stabdyti savo generaciją. Jiems tai ypač aktualu, ir mes pasidalinome savo informacija, kad šiuo metu yra nagrinėjami du variantai dėl trečiųjų šalių - tai yra nulinis variantas, kad neleistume į rinką patekti elektrai iš trečiųjų šalių - fiziškai srautai gali tekėti, bet komercinių sandorių nebūtų. Arba suomiškasis variantas, kuris dabar taikomas tarp Suomijos-Rusijos.
Jiems tai buvo nauja ir aktualu, ir mes sutarėme, kad Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai - čia „Litgrid“ yra lyderiaujantis operatorius, atliks detalų palyginimą dviejų variantų ir tuomet bus pristatytas Baltijos atstovams, bet taip pat lenkų prašymų, bus pristatytas ir Lenkijai. (...) Lenkija paminėjo, kad nulinis variantas būtų didelė paskata kalbėti apie sinchronizavimą.
- Kalbėdami apie derybas dėl sinchronizavimo, žvelgiame į Vakarus, tačiau pokalbiai turės vykti ir su Rusija bei Baltarusija. Kokioje stadijoje šios derybos?
- Dabar dialogas su Rusija ir Baltarusija nevyksta, nes derybos tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Baltarusijos yra sustabdytos vien dėl to, kad nėra pasirinktas scenarijus. Kai bus pasirinktas scenarijus, bus grįžta prie pokalbio su rusais ir baltarusiais, nes tame veiksmų plane, kurį Europos Komisija rengs, turbūt vienas pirmųjų veiksmų bus atnaujinti derybų formatą. Europos Komisija yra pagrindinė derybininkė, o susijusios šalys - Lietuva, Latvija, Estija - prisideda, teikdamos ekspertinę, techninę informaciją. Norint lygiaverčiai derėtis su Rusija, Baltarusija, reikalingas atitinkamas svoris, Europos Komisija yra vienareikšmiškai geriausias derybininkas ir mes palaikome tokią iniciatyvą, nes vieniems mažesniems derybininkams gali būti sunkiau derėtis. Bet kokiu atveju, Baltijos šalys sinchronizuosis atskirai, be Kaliningrado.
- Ar Rusijai ir Baltarusijai reikės kompensuoti už Baltijos šalių pasitraukimą iš BRELL žiedo?
- Iš tikrųjų neteko matyti kompensacijos skaičių, tai turbūt būtų sekantis etapas - pasirinkus scenarijų, pradėjus kalbėti, pasižiūrėti, kokie yra įsipareigojimai. Savo ruožtu žiūrime teisines pasekmes, kokios būtų, bet ten yra labiau ne pinigine išraiška pasekmės, o apskritai, jeigu būtų pasirinktas toks scenarijus ir atlikti veiksmai. Ir mes čia turime pagrindinius įsipareigojimus tiek pagal energijos chartiją, tiek pagal Pasaulinės prekybos organizacijos sutartį. Bet šis teisinės analizės pratimas yra daromas lygiagrečiai su Jungtinių tyrimų centro studija. Metų pabaigoje turės būti detali analizė.
- Kai prasidės sinchronizavimo darbai, kaip vyks jų koordinavimas? Ar tam reikės bendros įmonės, kaip, pavyzdžiui, geležinkelio „Rail Baltica“ projektui?
- Atsakymo dabar dar nėra. Turbūt turint veiksmų planą, bus tam tikri metmenys sutarti, tačiau svarbesnis bus pratimas - bendras kreipimasis į „Entso-E“, kuri turėtų atlikti techninę analizę ir išduoti prisijungimo sąlygas. Ten pagal kiekvieną sistemą turėtų būti surašyta, ką, kaip ir iki kada padaryti. Ir tada kaip sutars Baltijos šalių sistemų operatoriai, nes jau dabar operatoriai buvo pasidarę gairių planą, ką reiktų daryti, norint sinchronizuotis. (...) Darbus bus lengviau, manau, patiems pasidaryti, o ne steigti bendrą įmonę, kuri bendrautų, pavyzdžiui, su Latvijos elektrine - tai paprasčiau būtų padaryti tiesiogiai Latvijos operatoriui.
- Kalbant apie sinchronizavimą, svarbus yra ir „LitPol Link“ jungties naudojimas - Lenkija vis dar riboja jungties galią ir neleidžia elektrai patekti į jų rinką, dėl ko nepatenkinta Estija. Kiek tai truks?
- Jų paaiškinimas buvo, kad balansavimo kriterijus yra svarbiausias ir jie turi sąlygą išlaikyti balansavimą nulinį - tai yra suvartoti tiek, kiek yra pagaminta. Srautai jiems yra antraeilis prioritetas, jų pagrindinis techninis paaiškinimas yra, kad didžioji dauguma anglinių elektrinių yra statytos seniai ir nėra labai lanksčios. (...) Todėl jų balansavimas paremtas, kad kuo tolygiau dirbtų visi blokai ir tik tais atvejais, kuomet yra poreikis elektros, išauga suvartojimas drastiškai, kaip buvo šią vasarą, tuomet galima importuoti. Aišku, atliekant studiją dėl „LitPol Link“ išplėtimo, elektros ribojimas bus panagrinėtas detaliau.
- Kita elektros jungtis „NordBalt“ neseniai pradėjo veikti normaliu režimu, tačiau kai ji veikė bandomuoju režimu, daug kartų buvo atsijungusi. Ar ieškoma sisteminių priežasčių, ar apie tai kalbama su rangovu - Švedijos ABB?
- Buvo atsijungimų - jie yra natūralaus proceso dalis, nes jungtis ilgiu ir galingumu yra išskirtinė. Norint suvaldyti nepriekaištingą jungties eksploatavimą, reikia tam tikrų analizių, įsivertinimų, ypač turint omenyje konkrečius atsijungimus. Mano žiniomis, sudaryta speciali darbo grupė, kurioje dalyvauja „Litgrid“, „Svenska Kraftnat“ ir ABB atstovai. Jie analizuoja kiekvieną atvejį detaliai ir artimiausiu metu turėtų būti rezultatai, ar tai yra tendencingi atsijungimai, ar visiškai fragmentuoti, kurie neturi jokio bendro pobūdžio gedimo. Po to bus galima pasakyti užtikrinčiau.
Palyginimui pasakyčiau „EstLink 2“ pavyzdį, kai buvo nepasiteisnęs techninis movų sprendimas ir reikėjo jas visas pakeisti. Tai šiuo atveju mes tokios tendencijos neįžvelgiame ir tikimės, kad to ir nebus. Mes savo strategijoje nusimatę, kad „NordBalt“ turėtų veikti su minimaliais atsijungimais, nes sisteminės pasekmės yra didžiulės. Tik atsijungia „NordBalt“, atitinkamai šokteli kainos ne procentu ir ne keliais.
- Tiek „Litgrid“, tiek „Lietuvos energijos“ vadovai yra užsiminę apie antros „NordBalt“ jungties galimybę, ji galbūt būtų tiesiama iš Latvijos. Kiek realus toks projektas?
- Taip, tokią idėją jie jau buvo iškėlę. Dar daugiau, apie tai kalbėjo ir ministras. Iš tikro, jeigu rinka pasufleruos, kad toks poreikis yra ir tai bus akivaizdu visiems, tai, be abejo, projektas gali būti inicijuotas. Pasiūlius Latvijai įgyvendinti antrą „NordBalt“, būtų visi sotūs ir laimingi, nes estai turi du kabelius „EstLink“, mes turime „NordBalt“. Galbūt kartėlis yra pas latvius, tai įgyvendinus antrą „Nordbalt“ jungtį, būtų idealus variantas, nes sistemos prasme pas mus net ir prijungti būtų didelis techninis išbandymas. Į mūsų pagrindinę vakarų pastotę jau yra ateinantis kabelis ir plėtra ten intensyvi, tai tikrai būtų galima rasti geresnę alternatyvą, kuri galėtų būti Latvijoje.
- Ačiū už pokalbį. Kauno technologijos universiteto Elektrotechnikos fakultete magistro laipsnį įgijęs R. Štilinis yra ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ valdybos narys.
2002-2014 metais jis dirbo bendrovėje „Lietuvos energija“: nuo 2002 metų karjerą pradėjo kaip inžinierius, 2008-2014 metais buvo Statybos ir infrastruktūros departamento bei Infrastruktūros kompetencijų centro vadovas.
2014-2015 metais R. Štilinis dirbo bendrovės VAE SPB generaliniu direktoriumi ir vadovavo „Lietuvos energijos“ Projektų valdymo departamentui.
Autorius: Artūras Ketlerius
