2012 metai technologijų pasaulyje buvo mėginimo persilaužti metai. Seniau įkurtos technologijų bendrovės, tokios kaip „Microsoft“, „Yahoo“ ar „Nintendo“ mėgino atnaujinti savo prekės ženklus su naujais produktais ir įnešti šviežio kraujo savo vadovų komandose, rašo CNN.
„Facebook“ sunkiai yrėsi pirmyn pradėjusi savo gyvenimą kaip viešai kotiruojama bendrovė, kartu su savimi nusitempdama ir už nemenką sumą įsigytą nuotraukų dalinimosi programėlę „Instagram“.
Per metus buvo ir įkvepiančių momentų, kai internetas susivienijo protestuotojus kovai prieš antipiratavimo įstatymus, o buvo ir tamsesnių, kuomet Izraelio oro pajėgų kareiviai gyvai „Twiter“ aprašė karines operacijas Gazos ruože.
Ir, kaip visuomet, visuose naujienų tinklalapiuose dominavo didžiausia technologijų bendrovė „Apple, kuri darė visko po truputį, nuo naujų produktų pristatymo („iPad mini“) iki patentų kovos su „Samsung“.
Žemiau pateiktos svarbiausios praėjusių metų technologijų pasaulio naujienos.
„Microsoft“ žingsnis
Šiemet „Microsft“ turėjo daryti kažką, kad ir vėl po ilgo laiko pritrauktų vartotojų dėmesį. Ji pradėjo tai daryti sukurdama savo gamybos produktą. „Windows 8“ buvo tarsi senosios „Windows“ operacinės sistemos kapitalinis remontas: „Microsoft“ sumaišė žaismingą liečiamą ekraną su tradicine operacine sistema, kuri veikia įprastuose kompiuteriuose.
Bendrovė taip pat padarė šuolį į techninės įrangos rinką, išleido savo pirmąjį planšetinį kompiuterį „Microsoft Surface“, kuris veikė su panašia į „Windows 8” sistema. Ir, galiausiai, buvo išleistas „Windows Phone 8“, iš esmės pertvarkęs išmaniųjų telefonų operacinę sistemą, kuri, tikimasi, galės varžytis su „iOS“ ir „Android“.
Kol kas dar ankstoka kritikuoti ir spręsti apie naujuosius produktus, tačiau bendrovė verta pagyros žodžių bent jau už pamėginimą.
SOPA nesėkmė
Sausį internetas susivienijo kovai su JAV bandytais įteisinti SOPA ir PIPA aktais, kuriais ketinta uždrausti visas svetaines, kuriose yra piratinis turinys, įskaitant ir duomenų paieškos tinklalapius bei juose esančias reklamas
Su cenzūra susidūręs internetas sausio aštuonioliktąją paskelbė protestą – tokie tinklalapiai kaip „Reddit“, „Craigslist“, „Boing Boing“, „The Oatmeal“ ar angliškoji „Wikipedia“ versija ir tūkstančiai kitų svetainių tądien nusidažė juodai. Net ir „Google“ uždėjo juodą cenzūrą ženklinantį simbolį ant savo logotipo. Į protestus ir boikotus įsijungė ir gausybė kompanijų.
Galiausiai internautų protestai ir parodyta vienybė davė rezultatų ir minėti aktai nebuvo patvirtinti.
Karas su „Twiter“ pranešimais
„Twiter“ ir kituose socialiniuose tinkluose žiaurumai iš karo vietų nėra naujiena – žurnalistai ar paprasti žmonės dažnai iš karštų pasaulio taškų įkelia nuotraukų.
Bet lapkritį Izraelio kariškių dėka šis reiškinys pasiekė naują mastą. Per konfliktus su Palestinos ginkluotosiomis jėgomis Gazos ruože Izraelio gynybos pajėgos siuntė pranešimus iš karo lauko, tarp jų ir naujieną, kad buvo eliminuotas „Hamas“ lyderis Ahmedas Jabaras. „Hamas“ ginkluotosios pajėgos „Twiter“ tinkle atsakė su savo provokacijomis.
Naujienų apsikeitimas internete buvo tarsi šoko evoliucijos pradžia ir pademonstravo, kaip karo naujienos gali būti transliuojamos realiu laiku.
„Apple“ ir „Samsung“ patentų karai
Tai buvo didžiausias technologijų bendrovių karas teismuose šiemet. Dvi didžiausios išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių gamintojos pradėjo kariauti, kai „Apple“ apkaltino „Samsung“ pažeidžiant „iPad“ ir „iPhone“ patentus gaminant visą eilę išmaniųjų ir planšečių.
Ši byla sulaukė tiek dėmesio dėl neįprastai didelės bylinėjimosi sumos ir įtakos, kurią sprendimas turės „Samsung“ gamintojams.
Prisiekusiųjų teismo žiuri nusprendė liudyti „Apple“ naudai, priteisdama jai kiek daugiau nei milijardą dolerių turto. Tiesa, dviejų technologijų milžinių kova dar iki galo nesibaigė – apeliacijos gali trukti mėnesius ar net metus.
„Facebook“ IPO
Labiausiai lauktas metų IPO (pirminis bendrovės akcijų paradavimas viešai) nebuvo toks sėkmingas, kokio buvo tikėtasi. Socialinės žiniasklaidos numylėtinis „Facebook“ iš pradžių atrodė puikiai pasiruošęs viešajam pardavimui: bendrovė buvo vertinama 104 mlrd. dolerių, prieš IPO įsiigijo populiariausią nuotraukų dalinimosi programėlę ir toliau stabiliai augo.
Tačiau tuomet pradėjo sekti nesusipratimų lavina. Pasiūlyta pradinė 38 dolerių kaina už akciją investuotojams pasirodė per didelė, atidarymo nuotaikas aptemdė ir NASDAQ biržos techniniai trikdžiai, o akcijų platintojui „Morgan Stanley“ buvo paskirtos baudos už įtakos darymą akcijų pardavimui.
„Facebook“ iki šiol dar negavo pradinės per IPO pasiūlytos akcijų kainos.
„Instagram“ pakilimas
„Instagram“ buvo suskurtas prieš keletą metų kaip nuotraukų dalinimosi programėlė tarp artimų draugų. Bet kai vartotojų kiekis šoktelėjo, „Facebook“ programėlę nusipirko už milijardą dolerių, o vėliau jos vertė nukrito iki 735 mln., kartu su „Facebook“ akcijomis.
Iki rugsėjo mėnesio „Instagram“ jau turėjo 100 mln. vartotojų ir turi potencialo, kurį bendrovė ateityje gali išnaudoti. Taigi „Instagram“ iššūkiai sekantiems metams – kaip uždirbti iš nemokamų paslaugų, kad „Facebook“ galėtų susigrąžinti savo įdėtus pinigus.
„Megaupload“ ir Kimas Dotcomas
„Megaupload“ atvejis vargiai ar būtų kam įdomus, jei liestų tik šią bendrovę. Populiari bylų dalinimosi svetainė Federalinio tyrimų biuro pareigūnų buvo uždaryta dėl piratavimo. Bet kai K. Dotcomas buvo areštuotas kartu su prabangiu jo turtu Naujojoje Zelandijoje, jis iš nežinomo verslininko tapo kulto herojumi.
K. Dotcomas, kuris pakeitė savo pavardę iš Schmitzo 2005 metais, padarė tai, ką padarytų kiekvienas save gerbiantis žaidimų mylėtojas. Jis pirko lėktuvus, jachtas, prabangius automobilius ir vilas, gyveno su žmona – modeliu iš Naujosios Zelandijos - vienoje viloje, kur valandų valandas praleisdavo žaisdamas žaidimą „Call of Duty: Modern Warfare 3” ir išgarsėjo kaip geriausiai šį žaidimą žaidžiantis žmogus pasaulyje.
Tačiau po to kai buvo nuteistas ir jo turtas ėmė mažėti, jis palaipsniui tapo lyderiu ir interneto laisvės aktyvistu, kuris save vadino neteisingai apkaltinta interneto cenzūros auka. K. Dotcomas ir toliau kovoja su kaltinimais ir mėgina savo neseniai pasiektą šlovę pritaikyti naujiems projektams.
„Yahoo“ pasamdė Marissą Mayer
Senstantis interneto milžinas buvo susidūręs su sumažėjusiomis pajamomis ir vidiniais nesutarimais, kol įdarbino anksčiau „Google“ viena iš vadoių dirbusią M. Mayer naująja generaline direktore. Šis Yahoo“ veiksmas mirgėjo pasaulio žiniasklaidos antraštėse dėl kelių priežasčių: jis parodė, kad „Yahoo“ labai rimtai žiūrėjo į savo ateities planus. Be to, moteris buvo dar labai jauna, bet stipri Silicio slėnio galva, besilaukianti kūdikio.
Iš pradžių daug dėmesio buvo skiriama jos kūdikiui ir klausimams, kaip ji susitvarkys su nėštumu, bet vėliau, nurimus kalboms, pasirodė esminis klausimas: ar M. Mayer gali išgelbėti „Yahoo“?
Iki šiol moteris jau padarė permainų „Yahoo“ valdyboje, davė labai reikalingą postūmį darbuotojams.
Tiesa, reikės laiko, kad būtų juntamas jos sprendimų poveikis, tačiau panašu, kad investuotojai į naująją vadovę žiūri optimistiškai. „Yahoo“ vertė nuo M. Mayer pasamdymo pakilo 4 doleriais už akciją.
