Pasak Darbo kodekso rengėjos socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, darbdavys pagal naująjį DK negalės bet kada atleisti jam nepatikusio darbuotojo.
„Atleidimas darbdavio valia reiškia, kad gali būti atleidžiamais darbuotojas kitais pagrindais nei Kodekse, tačiau jie negali būti diskriminacinio pobūdžio ir jam mokamam ne mažesnė nei 6 mėn. išeitinė kompensacija“, - nurodo ji.
Atostogų pakeitimai bei MMA tik už nekvalifikuotą darbą
Anot E. Radišauskienės, atostogaujame kalendorinėmis dienomis, tačiau apmokama darbo dienomis.
„28 kalendorinės dienos apmokėjimo prasme yra 20 darbo dienų. Be to, bus pailgintos ir papildomos atostogos Vyriausybės nutarimais, už kenksmingas darbo sąlygas, stažą. O taip pat darbuotojas ir darbdavys visuomet gali susitarti dėl ilgesnių atostogų“, - mano E. Radišauskienė.
Darbdavius taip pat tikimasi įpareigoti mokėti MMA tik už nekvalifikuotą darbą. Jis apibrėžtas, kaip paprastai atliekamas rankomis darbas, nereikalaujant įgūdžių – tai ir valymas, plovimas. „Tokiam darbui nereikia išskirtinio išsilavinimo. Nemanau, kad administratorėms MMA turi būti, nes aprašyme turi būti numatyta, kad ir kompiuterių darbą turi išmanyti. Tokia profesija neturi būti prilyginama nekvalifikuotam darbui“, - kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.
Visgi baiminamasi, kad darbdaviai pakels atlyginimus tik 1 Eur ir jau teigs, kad tai ne minimalus atlygis. Tačiau Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis sako, kad darbdaviams reiks pateikti atlyginimus.
„Lietuvoje yra išplautos ribos tarp pareigybių. Darbdaviams paranku neklasifikuoti, kad neparodytume skirtumų profesijų ir algų. Iš kitos pusės, šiandien sunku profesijas išgryninti. Darbo kodekse įtvirtintos naujos pareigos: kiekvienais metais pateikti atlyginimus pagal lytį ir profesijų klasifikatorius. Tai žingsnis toliau nuo to, kas jau įvyko „Sodroje“ pateikiant viešai vidutinius atlyginimus“, - teigė T. Davulis.
Pasak E. Radišauskienės, bus dalis darbdavių, kurie bandys apeiti sistemą. Tačiau visa apmokėjimų sistema turės būti suderinta su darbuotojų atstovais. „Jei norima mokėti MMA, o privaloma turėti bakalaurus ir magistrus, tai darbuotojų atstovai ar sutiks padidinti 1 Eur, abejoju”, - kalba E. Radišauskienė.
Nurodoma, kad pagrindinės nekvalifikuotų profesijų atstovų atliekamos užduotys yra: valymas, atsargų papildymas ir butų, namų, virtuvių, viešbučių, įstaigų ir kitų pastatų priežiūra; automobilių ir langų plovimas; pagalba virtuvėje ir paprastų maisto ruošos darbų atlikimas; pranešimų ar prekių pristatymas; bagažo nešimas ir bagažo ar krovinių tvarkymas; prekių pardavimo automatų atsargų papildymas, skaitiklių rodmenų tikrinimas ir registravimas arba pinigų surinkimas iš automatų; šiukšlių rinkimas ir rūšiavimas; gatvių ir panašių vietų šlavimas; nesudėtingų žemės ūkio, žuvininkystės, medžioklės ar spąstų spendimo užduočių atlikimas; paprastų užduočių, susijusių su gavyba, statyba ir gamyba, įskaitant produktų rūšiavimą, atlikimas; produktų pakavimas ir išpakavimas rankomis ir lentynų pildymas; įvairių paslaugų teikimas gatvėse; keleivių ar prekių vežimas stumiamomis ar pedalinėmis transporto priemonėmis; gyvulių traukiamų transporto priemonių ar mechanizmų vadeliojimas ar valdymas. Gali būti priskiriamas vadovavimas kitiems darbuotojams.
Pasak atstovų, Darbo kodeksas sukurtas tam, jog darbuotojas nuolat keltų kvalifikaciją: darbdavys privalės investuoti, o darbuotojas nepraras pajamų.
Taip pat numatyta, kad daugiau nei du VDU – apie 1600 Eur, uždirbantys darbuotojai gali tartis dėl kitokių darbo sąlygų nei numato Darbo kodeksas. Tokių darbuotojų Lietuvoje yra apie 8 proc. Tiesa, tos išskirtinės sąlygos neapima imperatyvių nuostatų: poilsio, darbo laiko, atleidimo tvarkos.
„Darbo apmokėjimo sistemos iš tiesų leis būti lankstiems dėl darbo užmokesčio lankstumo nustatymo. Nėra aiškumo, žmonės nežino už ką ir kada gauna. DK siūloma, kad kiekviena įmonė, kurioje dirba virš 20 žmonių, turėtų apmokėjimo sistemas. Turi būti indeksavimas, kiek bazinė alga, kiek kintama. Keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.
Moteris vidutiniškai 3 mėn. ilgiau turi dirbti, kad uždirbtų tą patį, ką vyras, dėl to įteisinta už lygiavertį darą mokamas vienodas darbo užmokestis“, - komentuoja E. Radišauskienė.
Terminuotos sutartys, nedarbo išmoka ir maksimalus darbo laikas
Numatytos naujos socialinio draudimo išmokos, kurios bus apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Informuojama, kad dabar didžiausia išmoka – 333,2 Eur. Nuo liepos 1 d. didžiausia išmoka pagal VDU (822,8 Eur) – 617,1 Eur, pritaikius 15 proc. GPM – 524,54 Eur. Tiesa, tai nėra bedarbio pašalpa.
„Nedarbo socialinio draudimo išmokos gaunamos tik žmonių, kurie išdirbę tam tikrą laikotarpį ir turi teisę jas gauti. Darbo biržoje tokių žmonių apie 20 proc. Tikslas, kad tokių žmonių daugėtų, jog netekęs darbo galėtų pasinaudoti ir nesijaustų blogai“, - sako ji.
Naujajame DK nurodyta, kad per savaitę darbuotojai ali dirbti iki 40 valandų, su viršvalandžiais ne ilgiau kaip 48 valandas.
Dirbant pagal suminę apskaitą, ne ilgiau kaip 52 valandas. Maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 valandų per savaitę.
E. Radišauskienė nurodo, kad netiesa, jog darbdaviai nuo šiol darbins tik pagal terminuotas darbo sutartis, nes įvedami saugikliai.
Numatyta, kad maksimalus terminas vienai sutarčiai – 2 metai, o maksimalus terminas tam pačiam darbuotojui su skirtingomis funkcijomis – 5 metai. Tokių sutarčių įmonėje gali būti ne daugiau 20 proc.
Nurodoma, kad darbuotojams bus lengviau skelbti streiką: jį gali paskelbti profesinė sąjunga, reikia ketvirtadalio profsąjungos narių sutikimo.
Ar Seimas viską apvers aukštyn kojomis?
Jau žinoma iš anksčiau, kad Trišalėje taryboje sutartos nuostatos gali kardinaliai pasikeisti. Tačiau Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis mano, šis Trišalės susitrimas – istorinis lūžis.
„Tada kai įkurta Trišalė taryba, iš esmės nepavykdavo susitarti dėl reikšmingesnės nuostatos ir nesutarimai persikeldavo į Seimo salę. Šis susitarimas yra istorinis lūžis, nes socialiniai partneriai sugebėjo pasiekti labai reikšmingų susitarimų. Dėl to gali vykti dialogas su apčiuopiamas rezultatais.
Kada Seime pasakoma, jog gerbsime socialinių partnerių susitarimą, tai reikšmingas posūkis, kad jų darbas kažką reiškia“, - sako T. Davulis.
Tačiau E. Radišauskienė pripažįsta, kad tikimybė, jog Seimas kažką pakeis, egzistuoja.
„Suprantame, kad tikimybė yra ir ji egzistuoja visuomet. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas laikėsi pozicijos, jog iš esmės turi būti pritarta nuostatoms, kurios buvo priimtos Trišalėje taryboje. Rytoj Trišalėje taryboje bus diskutuojama dėl nuostatų, dėl kurių susitarta ne Trišalėje taryboje.
Tai parodo, kad socialiniai partneriai turi susitarti patys“, - kalbėjo ji.
Visgi ji tiki, kad Seimui pavyks priimti Darbo kodeksą ir jis įsigalios liepos 1 dieną.
„Kai įsigalios Darbo kodeksas, atliksime stebėseną ir žiūrėsime, kas veikia ir neveikia. Diskutuosime nuolat. Darbo kodeksas yra gyvas organizmas ir jis yra keičiamas nuolatos“, - teigė E.Radišauskienė.
Antradienį Seimas ketina svarstyti naująjį ir Trišalėje taryboje šiemet pataisytą Darbo kodeksą. Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai Seime jis bus atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Jeigu Seimas neužtruks, naujas kodeksas turėtų įsigalioti liepos 1 dieną.
