Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai patvirtinus, jog ketvirtadienį prognozuojamos didelės liūtys Vilniuje, Gedimino kalno operacijų štabas naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ėmėsi prevencinių priemonių. Specialistai kartu su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariais nelaidžia vandeniui danga išklojo Aukštutinių rūmų kiemelius ir teritoriją tarp rūmų sienų ir gynybinės sienos. Taip pat nelaidžia vandeniui danga uždengta archeologinių tyrimų vietos kalno aikštelėje.
Nelaidi danga lietaus vandeniui neleis susigerti į gruntą, o bus nukreipiamas į miesto nuotekų sistemas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ketvirtadienį Vilniuje kritulių intensyvumas bus 23 mm per valandą. Specialistų teigimu, tokios liūties metu nuošliaužos dabartiniame Gedimino kalno stovyje yra neišvengiamos. Situacija nepertraukiamai stebima, prie kalno nuolat dirba specialistai.
Kultūros ministerija primena, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite šį mėnesį pradėti tvarkybos darbai, kurie bus baigti 2018 m. antroje pusėje. Pietrytinio šlaito tvarkybos projektas yra rengiamas. Jį planuojama pristatyti rugsėjį.
Prokuratūra siūlo atlikti kompleksinį aplinkybių, lėmusių Gedimino kalno būklę, vertinimą
Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus gautą Vilniaus miesto savivaldybės mero R. Šimašiaus raštą, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą ir nustatyti asmenis, kaltus dėl padarytos žalos Gedimino kalnui, prokuratūra kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su siūlymu inicijuoti kompleksinį aplinkybių vertinimą. Tik gavusi tokio kompleksinio vertinimo išvadas prokuratūra galėtų priimti procesinį sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai viešąjį interesą gina tai atvejais, kai nustatomas viešojo intereso pažeidimas, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse jis buvo padarytas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šiuo atveju prokuratūra mano, kad atsakingos institucijos nėra išnaudojusios joms suteiktų teisių ginti viešąjį interesą savarankiškai. Sostinės mero R. Šimašiaus rašte nurodoma, kad ilgą laiką Gedimino kalnas neturėjo vieno šeimininko, nebuvo tartasi su specialistais dėl kalno ilgalaikės priežiūros, Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino pilies komplekso liekanos, dėl darbus ir priežiūrą atlikusių institucijų netinkamų veiksmų, yra avarinės būklės.
Pareiškime nurodyti galimi pažeidimai galėjo būti padaryti įvairių institucijų (Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos ir kt.) veiklos srityse per gana ilgą laiką, todėl, prokuratūros vertinimu, siūlyti atlikti kompleksinį pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimą būtų tikslinga.
