„Iki šiol nenorima pripažinti, kad dėl nuošliaužų kaltas sumanymas iškirsti kalno augmeniją. Dabar nei vienam politikui nenaudinga prisipažinti klydus, kad nereiktų už tai atsakyti. Bet kriok nekriokęs – jei nori išgelbėti Gedimino kalną, augmeniją teks atsodinti“, – tikina gamtos mokslus baigęs meteorologas.
Kai gamtos dėsniai negalioja
Praėjusią savaitę pliaupiant stiprioms liūtims Gedimino kalne atsivėrė dar viena nuošliauža. N. Šulija sako, kad to buvo galima laukti. Meteorologas juokauja, jog gamtos dėsniai visiems veikia vienodai, išskyrus valdininkus.
„Kai praėjusią savaitę smarkiai lijo, nušliuožė dalis vakarinio aplinkkelio. Kelininkai aiškino, kad šviežiai supiltos žemės nespėjo apželti augalais. Sakė, kai susodins želdinius viskas bus gerai ir žemės nebeslinks. Tas pats ir su Gedimino kalnu. Tačiau tai, kas akivaizdu kelininkui, niekaip nėra akivaizdu ministerijos valdininkui. Dvi skirtingos planetos. Paprasti žmonės suvokia gamtos dėsnius, tačiau ministerija nepajėgia. Jai kiti dėsniai galioja“, – juokauja N. Šulija.
Meteorologas aiškina, kad nepaisant visų išsisukinėjimų, pagrindinė nuošliaužų priežastis yra akivaizdi – medžių ir krūmų pašalinimas nuo kalno. „Geomorfologija yra mano išsilavinimo dalis. Bet kas, susidūręs su šiuo mokslu, žino, kad šlaitus saugo augalų šaknys. Ypač svarbios yra tos smulkios, vadinamosios kapiliarinės, šaknys. Jos sujungia skirtingus dirvos sluoksnius. Kai sunaikinama augmenija, prasideda dirvos erozija. Tai yra elementari abėcėlė. Bet, matyt, kai kam ji per sudėtinga. Kai ant Gedimino kalno neliko augmenijos, per porą metų suiro šaknys. Štai dabar ir turime rezultatą“, – teigia N. Šulija.
Skeptikams N. Šulija siūlo atsistoti taip, kad matytų Gedimino ir Trijų kryžių kalnus. „Pastarasis apaugęs medžiais ir erozija jam negresia. Gedimino kalnas nuskustas ir viskas šliaužia žemyn kaip manų košė. Tai gal galima pasidaryti išvadas? – retoriškai klausia meteorologas.
Ministerija: apie augmenijos atsodinimą net minčių nėra
Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas neigia, kad kada nors ant kalno vėl gali atsirasti augmenija. „Sutarta, kad nuošliaužos vyksta dėl kelių faktorių komplekso. Neįrengtas vandens drenažas, supiltos šiukšlės formuojant šlaitą, iškirsti medžiai – viskas susidėjo. Kol kas galiu patikinti, kad apie medžių atsodinimą ant kalno nėra net minties. Nei ministerijoje, nei muziejuje, nei savivaldybėje apie tai nekalbama“, – sako ministrės patarėjas.
Ministerijos atstovas teigia, kad kalno situacija yra stabili. „Po šeštadienio nuošliaužų pietrytiniame šlaite, padėties likvidavimo darbai yra baigti. Nelygumai užglaistyti, situacija stebima. Tolimesnis planas – nuolat stebėti. Jutiklių duomenys atnaujinami kas dvi valandos. Parengtas ekstremalios situacijos reagavimo protokolas, sudaryta visuomenės informavimo grupė. Rengiamas tvarkybos darbų projektas. Jis bus parengtas rudenį, o tvarkymas prasidės kitą pavasarį. Kol kas kalnas bus parengtas peržiemojimui. Šiuo metu daromas projektas, kaip užkonservuoti kalną, kad jis atlaikytų ateinančią žiemą. O šiaurės vakariniame šlaite jau pristatyta sunkioji technika ir prasidėjo tvarkybos darbai“, – sako ministerijos atstovas.
Paklaustas, kodėl anksčiau nebuvo pradėtas rengti pietrytinio šlaito tvarkymo projektas, ar nesimatė, jog bus bėdų, V. Bachmetjevas teigė nenorintis komentuoti to, kas buvo anksčiau. Mat ministerija tik neseniai perėmė kalno tvarkymo reikalus į savo rankas.
Dar vieno objekto laukia panašus likimas
Meteorologas N. Šulija įspėja, kad nepripažinus klaidų ir nesiėmus atsodinti želdinių ant kalno, laukia tragedija. O Gedimino kalno likimas gali laukti ir dar vieno gražaus gamtos paminklo.
„Lietuviai atkakliai nesimoko iš savo klaidų. Pirma reikia pripažinti, kad iškirsti medžius buvo klaida. Tačiau aš manau, kad tie, kurie leido tokį dalyką, laikysis iki galo ir niekada nepripažins savo kaltės. Šie dalykai yra politizuoti. Tas pats ir su Nidos kopomis. Klykiama visa gerkle, kad tai yra unikalus gamtovaizdis, paveldas ir taip toliau. Bet sklandytojų kopa pamažu virsta sekluma. Kuršių nerija nebemaitinama smėliu iš jūros. Iš kitos pusės – miškas, vėjas nepusto kopų. Taip sklandytojų kopa po truputį smunka ir po 30 metų ten turėsime griovį. Bet jei tai garsiai kas nors pasakytų, paragintų apsodinti ją želdiniais, tas būtų tėvynės išdavikas ir paveldo niokotojas“, – apmaudą lieja meteorologas.
N. Šulijos teigimu, laukianti lietinga liepa galimai dar pridarys bėdų ant Gedimino kalno.
