Gydytojams didelį nerimą kelia tai, kad daug pacientų nelinkę laikytis jiems paskirto gydymo, kai kurie gavę receptą apskritai net nenueina iki vaistinės.
Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) prezidentas, Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms Tomas Lapinskas akcentavo, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje (ES).
Pasak jo, be to, kad žmonės nesilaiko sveikos gyvensenos įpročių ir nesirūpina šių ligų rizikos veiksnių kontrole, viena to priežasčių – netinkamas vaistų vartojimas.
„Metai iš metų mūsų šalis „dega raudonai“ – didelis ne tik sergamumas, bet ir mirštamumas nuo šių širdies ir kraujagyslių ligų“, – šią savaitę surengtoje konferencijoje pabrėžė T. Lapinskas.
Tai, gydytojo aiškinimu, sukelia ne tik daug rizikų gyventojų sveikatai ir didina priešlaikinį mirtingumą, bet ir lemia nepaprastai didelius kaštus – ne tik tiesiogiai sveikatos priežiūros paslaugoms, bet ir socialinėms, neformaliosioms išlaidoms.
„Jei ES vidurkis yra 34 proc., Lietuvoje šie skaičiai beprotiškai aukšti – ŠKL serga ir nuo jų miršta 53 proc. moterų. Anksčiau galvodavome, kad infarktas yra vyrų liga, bet moterys tikrai serga, tad labai svarbu apie tai kalbėti. Vyrų rodiklis siekia 43 proc., kas irgi yra labai didelis skaičius. O visa tai mums kainuoja 1,4 mln.“, – dėstė kardiologas.
Didžiausia rykštė – padidėjęs kraujospūdis
Medikai vardija, kad didžiausi ŠKL rizikos veiksniai, kurios galima koreguoti, yra arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas), dislipidemija (padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis), cukrinis diabetas ir nutukimas.
„Kalbant apie arterinę hipertenziją, vaistai [ją gydant] yra kertinis momentas. Jei nepasiekiamas tikslinis kraujospūdis, gydymas, panašu, yra nepakankamas. (...)
Jei iki 2040 metų bent pusė pacientų suvaldytų kraujospūdį, preliminariai tai galėtų sudaryti 28 tūkst. išankstinių mirčių, kas yra labai didelis skaičius“, – akcentavo T. Lapinskas.
Pasak LSMU Lietuvos Kardiologijos instituto direktorės, Kauno klinikų Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovės Gintarės Šakalytės, arterinės hipertenzijos paplitimas yra didžiulis – ja serga du trečdaliai suaugusiųjų. „Jei 50-metis turi normalų spaudimą, deja, 90-ies metų, anksčiau ar vėliau gyvenime turės šią problemą“, – konstatavo ji.
Sumažintas svoris – mažesnis kraujospūdis
Gydytoja kartu pristatė ir LSMU Kardiologijos instituto atlikto populiacinio tyrimo rezultatus. „Šiandien esame suskaičiavę, kad sergančiųjų arterine hipertenzija procentas yra gana didelis – serga apie 75 proc. 45–65 metų vyrų ir 50 proc. moterų.
Per paskutinius dešimtmečius matoma, kad vyrų sergamumas hipertenzija 10 proc. padidėjo, o moterų tokia pačia apimti sumažėjo. Preliminariai čia galime įvardyti vieną priežastį – vertinant svorio pokyčius, moterys tapo lieknesnės.
Kiekvienas papildomas kilogramas yra papildomas kraujo spaudimo milimetras, taigi didėjant kūno masei didėja kraujo spaudimas. Kita vertus, gydymasis ir savęs priežiūra yra didesnis tarp moterų“, – pastebėjo G. Šakalytė.
Didelė dalis apie ligą net nežino
Vis tik didžiausia šios ligos klasta, kad padidėjusio kraujo spaudimo, kaip ir „blogojo“ cholesterolio padidėjimo, daugelis nejaučia.
„Liga neturi tokių ryškių simptomų kaip kad miokardo infarktas, kai stipriai, plėšančiai skauda kūtinę, tada žmogus priverstas kreiptis į gydytoją.
Sergant arterine hipertenzija gal kartais jis padūsta fizinio krūvio metu, kartais skauda galvą, blogiau miega, mažiau darbingas. Ir nepamatavus spaudimo nelabai sužinosi, koks jis yra“, – pasakojo gydytoja.
Idealus kraujo spaudimas siekia 120/80 mmHg, jei išmatuojamas didelis normalus kraujo spaudimas (130–140/80–90 mmHg), tai – jau vienas žingsnis iki arterinės hipertenzijos. Liga nustatoma, kai kraujospūdis siekia 140/90 mmHg ir daugiau.
Sveikam žmogui kraujo spaudimą reikia matuotis bent kartą per 3 metus, esant dideliam normaliam – kartą per metus, o jau sergant hipertenzija – nuolatinis sekimas namuose.
Mirtinai sužaloja ir inkstus
Lietuvos hipertenzijos draugijos vadovas, VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas atkreipė dėmesį, kad aukštas cholesterolis, antsvoris ir nutukimas ne tik didina ŠKL riziką, bet ir itin kenkia inkstams.
„Inkstų ligos Lietuvoje yra žymiai dažnesnės, nei įprasta manyti, vienas iš dešimties suaugusiųjų gali turėti inkstų ligą ir jiems gresia dializės, transplantacija ir jiems labai padidėja ŠKL rizika.
Kaip rodo tyrimai, inkstų liga progresuoja ketvirtadaliu greičiau, jei pacientas nesilaiko paskirto gydymo kraujospūdžiui mažinti“, – konstatavo jis.
„Galimybė turėti derinius, kai vienoje tabletėje yra trys vaistai, kelios veikliosios medžiagos, sumažina tablečių kiekį ir vaistai vartojami reguliariai“, – sakė T. Lapinskas.
Nefrologas apgailestavo, kad situacija dėl sergamumo ir mirštamumo nuo ŠKL lygiuojamės su Šiaurės Afrikos (Tunisu, Alžyru), Rytų Europos (Baltarusija, Ukraina, Rusija), kai kuriomis Balkanų šalimis valstybėmis: „Esame išsivysčiusi šalis, gera sveikatos apsaugos sistema, laisvai prieinami vaistai, o mirštamumas nuo ŠKL, inkstų ligų dažnis yra raudonojoje zonoje.
Paradoksalu, kad pagal BVP esame gerokai aukščiau tų šalių, vadinasi, problema kažkur kitur – reikia kalbėti apie paciento sveikatos raštingumą ir pačios sveikatos apsaugos organizavimą – yra per ilgos eilės, nėra atvejo vadybininkų ir pan.“
Kai kurie nenueina net iki vaistinės
G. Šakalytė akcentavo, kad mityba ir judėjimu reikia rūpintis dar iki tol, kol liga diagnozuojama. Jau susirgus be vaistų apsieiti neišeina.
„Vaistai yra puikia ištirti, vartojami daugiau nei 50 metų, atrandamos naujos vaistų klasės, kurios turi mažai nepageidaujamų reakcijų, svarbu, kad pacientas vaistus vartotų, kaip gydytojas išrašė. (...) Gydymas paprastai trunka visą gyvenimą, pacientai turi priprasti vartoti vaistus kaip ir išsivalyti dantis“, – pabrėžė ji.
Pasak M. Miglino, realybė tokia, kad gavę gydytojo paskyrimą apie 15 proc. pacientų net nenueina iki vaistinės, po mėnesio labai nemaža dalis nutraukia vartojimą, o po metų beveik pusė nevartoja vaistų:
„Lietuvoje daugiau nei pusė 50 metų ir vyresnių žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą, bet dalis to net nežino. Dalis, kurie vartoja vaistus, tą daro netvarkingai. Tik 14 proc. tą daro, kaip reikia ir pasiekia kraujospūdžio sumažėjimą.“
Kodėl pacientai nevartoja vaistų?
Medikai svarstė, kad priežasčių, kodėl pacientai tinkamai nevartoja vaistų, gali būti įvairių. „Žmonės kraujospūdžio padidėjimo simptomų nejaučia, gali būti, kad nesupranta pavojaus galvos smegenims, širdžiai, inkstams“, – pastebėjo nefrologas.
Pacientai gali užmiršti išgerti vaistus arba, jei jų vartojama labai daug, pradedama rinktis, ar visi jie vienodai būtini. „Todėl galimybė turėti derinius, kai vienoje tabletėje yra trys vaistai, kelios veikliosios medžiagos, sumažina tablečių kiekį ir vaistai vartojami reguliariai.
Kitas variantas – išgėręs vaistų pacientas pasijaučia geriau, kraujospūdis susinormalizuoja, galvoja, kad jis yra normalus ir vaistų vartojimą nutraukia. To pasekmė – kraujospūdis vėl didėja, rizika patirti insultą, infarktą pacientui aukšta ir dėl to patekti į ligoninę“, – kalbėjo T. Lapinskas.
Pasak jo, didelė problema – ir vaistų nuo cholesterolio (statinų) vartojimas: „Padidėjusio cholesterolio pacientai nejaučia, o tada galvojama, ar tikrai reikia vartoti tą vaistą. Statinai labai didelė problema, nes visuomenėje gausu mitų, jie sako, kad pakenks kepenims užuot manę, kad tai padės sumažinti cholesterolį.“
Kas didina kraujo spaudimą?
Medikai patarė, kad yra įvairiausių būdų, kurie palengvina pacientų kasdienybę – primena apie būtinus suvartoti vaistus.
„Gydytojai gali senamadiškai ant popieriaus lapelio surašyti rekomendacijas. Pacientams yra papildomų priemonių – vaistų dėžutės, garsinės vaistų dėžutės, mobilios aplikacijos, kurios primena, kad reikia išgerti vaistus. Padeda artimųjų pagalba – namiškių paklausimas, ar išgėrė vaistus, taip pat – slaugytojo ar gydytojo pasiteiravimas. Yra įrodyta, kad toks paklausimas pagerina vaistų vartojimą“, – kalbėjo G. Šakalytė.
Medikai atkreipė dėmesį, kad kitą kartą pacientams būna nauja tai, kas sveikatos priežiūros specialistams yra savaime suprantama. Pavyzdžiui, pacientai 10–20 metų vartoja vaistus ir nusistebi sužinoję, kad jų negalima vartoti su greipfrutų sultimis.
„Citrusinių vaisių, ypač greipfrutų, sultys pakeičia vaistų pašalinimo iš organizmo ypatybes, gal būti įvykti įvairios vaistų sąveikos, pašaliniai poveikiai“, – sakė M. Miglinas.
Jis priminė, kad arterinės hipertenzijos rizika priklauso nuo įvairių dalykų, visų pirma – kūno masės. Lietuva gi išsiskiria pagal nutukusių ir antsvorį turinčių žmonių skaičių Europoje.
„Svarbu yra dieta, darėme tyrimą, kad lietuviai suvalgo dvigubai daugiau druskos, nei rekomenduoja PSO. Trečias dalykas yra fizinio aktyvumo stoka, sportuojančių daugėja, bet minimaliai reiktų 150 minučių aktyvaus fizinio krūvio per savaitę. Miego stoka, kiti dietos niuansai, per mažai daržovių, per mažas kalio kiekis suvartojimas“, – komentavo jis.
Sutaupytus pinigus galėtų skirti naujiems vaistams
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė patikino, kad ministerija problemą mato ir deda pastangas ragindama gyventojus vaistus vartoti atsakingai.
„Neracionalus vaistų vartojimas yra didelė problema. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad net 50 proc. vartojančiųjų vaistus tą daro neracionaliai. Ką tai reiškia – dėl to paciento būklę ne tik nepagerėti, bet net pablogėti, kilti nepageidaujamų reiškinių rizika. (...)
Todėl raginame neužsiimti savigyda, pradėjus vartoti vaistus laikytis gydytojo paskyrimo, anksčiau nenutraukti, nevartoti kaimyno, draugo, kito šeimos narių vaistų. O kai jie neveikia arba yra pakeičiami, tada juos atvežti į vaistinę“, – komentavo ji.
„Citrusinių vaisių, ypač greipfrutų, sultys pakeičia vaistų pašalinimo iš organizmo ypatybes, gal būti įvykti įvairios vaistų sąveikos, pašaliniai poveikiai“, – sakė M. Miglinas.
2024 m. duomenimis, gyventojai į vaistines atnešė daugiau nei 35 tonas vaistų. „Jei kilogramas vaistų vidutiniškai kainuotų 200 eurų, tai gautume 7 mln. eurų, kurie galėjo būti nukreipti naujiems vaistams kompensuoti“, – nurodė SAM atstovė.
Pasak jos, vienas iš būdų šiai problemai spręsti – visais būdais didinti informuotumą. „Kartu su partneriais šiemet per bibliotekas organizuosime 8 mokymus, kurie orientuoti į vyresnio amžiaus žmones, dažnai vartojančius daug vaistų, į jų šeimos narius. (...)
Vyksta informuotumo apie racionalų vaistų vartojimą kampanijos, bendrajame su sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistais, kad tos žinutės būtų suprantamos pacientams“, – vardijo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad Pasaulinės atsakingo vaistų vartojimo dienos išvakarėse medikai ir įmonių atstovai pasirašė susitarimą dėl skatinimo atsakingai vartoti medikamentus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tad, tikėtina, kad pradžiai jai reikės mokėti 40 eurų, JŪS, už NAMĄ - kelis kartus daugiau, tikėtina kelis šimtus eurų.
Tad, galite sėdėti ant kušetės rankas sudėjusios, bet "VNTM" JŪS mokėsite ne po 3 metų, kai bus sekantis pervertinimas, tačiau ,dabar'.
