Arvydas Praninskas
Nors Rusijos teisėsaugos tarnybos jau suėmė vieno iš opozicijos lyderių Boriso Nemcovo nužudymu įtariamus asmenis, tai gali būti tik politinės žmogžudystės užsakovų priedanga.
Paskelbė apie persilaužimą
Žymaus Rusijos opozicijos veikėjo B.Nemcovo nužudymo byloje pasiektas persilaužimas, pranešė Rusijos žiniasklaida. Teisėsaugininkai esą jau sulaikė kelis įtariamuosius, dalyvavusius šiame nusikaltime, mažiausiai vienas jų prisipažino (nors po kurio laiko, kažkieno patartas, atsiėmė savo žodžius). Vis dėlto, „informuotų šaltinių“ teigimu, tikėtis, kad bus atskleisti B.Nemcovo nužudymo užsakovai, neverta: esą jų nė nebuvo. Pirminiais duomenimis, nusikaltimą įvykdę asmenys neva tai padarė savo pačių iniciatyva. Taigi, įtarimai Kremliaus adresu, kad kriminalinių nusikaltėlių rankomis buvo pašalintas griežtas dabartinio Rusijos režimo kritikas, neva pasirodė nepagrįsti.
Rusijos naujienų agentūra „Rosbalt“, remdamasi savo šaltiniu teisėsaugos tarnybose, pranešė, kad B.Nemcovo nužudymą suplanavo du buvę Čečėnijos vidaus reikalų ministerijos specialiosios paskirties bataliono „Sever“ kariškiai Zauras Dadajevas ir Beslanas Šavanovas. Pirmasis jau suimtas, o antrasis susisprogdino granata per jo sulaikymo operaciją Čečėnijoje, Grozno mieste. „Rosbalt“ šaltinio teigimu, nagrinėjant B.Nemcovo byloje esančius įkalčius, liudininkų parodymus, taip pat per pagrindinio įtariamojo Z.Dadajevo apklausas gautą informaciją, esą galima daryti „vienareikšmišką“ išvadą, kad politiko nužudymas buvo asmeninė abiejų minėtų vyrų iniciatyva.
„Jie neturėjo jokių užsakovų“, – tvirtina šaltinis. Jo teigimu, versija, kad buvę bataliono „Sever“ nariai įvykdė žmogžudystę kieno nors prašymu, vis dar tikrinama, tačiau kol kas nėra jokių ją patvirtinančių duomenų. Esą pareigūnai dabar nagrinėja Z.Dadajevo ir B.Šavanovo bendravimo su kitais asmenimis, tarp jų ir užsienyje gyvenančiais čečėnais, ratą, tačiau viskas rodo, kad nusikaltimą suplanavo jie patys.
Jokios politikos, tik religija...
Pagrindinis B.Nemcovo nužudymo motyvas esą yra neigiami jo pasisakymai apie Rusijoje gyvenančius musulmonus, jų religiją ir pranašą Mahometą. Esą Z.Dadajevas negalėjo viso to pakęsti ir nusprendė visam laikui užčiaupti vieną Rusijos opozicijos lyderių. Pasak Rusijos internetinio leidinio „Newsru“, ši tyrimo grupės iškelta versija iki šiol laikoma pagrindine. Šaltinių teigimu, po to, kai abu nužudymu įtariami vyrai pasitraukė iš tarnybos batalione „Sever“ (vienas – dėl sveikatos būklės, o kitas – dėl susirgusios motinos), jiedu abu ieškojo, kuo toliau užsiimti, bet nieko tinkamo nerado. Z.Dadajevas ir B.Šavanovas esą daug laiko praleisdavo kartu gvildendami su religija susijusias temas. Po Paryžiuje islamistų surengto kruvino išpuolio prieš satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją jiedu ėmė piktintis, kad kai kurie Rusijos visuomenės veikėjai, tarp jų ir B.Nemcovas, išreiškė paramą „Charlie Hebdo“ kolektyvui. Tad jie neva nusprendė atkeršyti už kritiškus jų pasisakymus, o tuo pačiu sustiprinti savo pačių autoritetą Čečėnijoje, Ingušijoje ir visame Šiaurės Kaukaze. Taip pat nurodoma, kad buvusiems bataliono „Sever“ kovotojams nepatiko ir B.Nemcovo kritika Čečėnijos vadovo R.Kadyrovo adresu.
Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto atstovai informavo, kad B.Nemcovo nužudymą tirianti operatyvinė grupė suėmė dar keturis įtariamuosius – brolius Anzorą ir Šahidą Gubaševus, Ramzadą Bachajevą ir Tamerlaną Eskerchanovą. Radijo stoties „Deutsche Welle“ žiniomis, vienas iš sulaikytųjų yra aukšto pareigūno Čečėnijos „jėgos struktūrose“ giminaitis, taigi kol kas tarp įtariamųjų figūruoja vien tik Čečėnijos išeiviai, gyvenę Maskvoje ir kitose šalies vietose. Tačiau Rusijos žiniasklaidos atvirai brukama versija apie B.Nemcovo nužudymą dėl religinių motyvų, atmetant užsakomojo nužudymo galimybę, kelia labai didelių abejonių ir Rusijos opozicijos atstovams, ir nepriklausomai žiniasklaidai.
Abejoja brukama versija
Antai žinomas islamo specialistas, Maskvos „Carnegie“ centro ekspertas Aleksejus Malašenko stebisi, kad aršų Kremliaus politikos, taip pat asmeniškai V.Putino kritiką B.Nemcovą galėjo nužudyti išeiviai iš Čečėnijos. „Kol kas tai atrodo nelabai tikroviška“, – sakė jis „Deutsche Welle“ korespondentui. Pasak eksperto, dar keisčiau tai, kad pagrindinis kaltinamasis Z.Dudajevas yra tiesiogiai susijęs su batalionu „Sever“ – asmenine Čečėnijos prezidento gvardija. „Tokioje situacijoje „pakišamas“ R.Kadyrovas ir automatiškai pats V.Putinas. O to tikrai niekam iš jų nereikia“, – svarsto A.Malašenko. Dar mažiau ekspertas pasitiki paskelbta nužudymo motyvų versija. „Tie paaiškinimai, kuriuos šiuo metu girdime, yra silpnai paremti argumentais. Gali būti, kad „čečėnų pėdsakas“ slepia visai ką kita“, – sakė ekspertas.
Rusijos respublikonų ir Liaudies laisvės partijos (RPR-PARNASS) Maskvos skyriaus atstovas Ilja Jašinas tiki, kad B.Nemcovą iš tiesų galėjo nužudyti čečėnai. „Neatmetu tikimybės, kad suimtieji yra iš tikrųjų susiję su šiuo nusikaltimu. Tačiau norėtųsi, kad būtų viešai pateikti kokie nors tokios prielaidos įrodymai“, – pareiškė I.Jašinas. Kol kas, pasak jo, girdėti tik nekonkretūs bendro pobūdžio pareiškimai, jokių realių įrodymų visuomenei nebuvo pristatyta.
Politikas priminė, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas, apie nusikaltimo tyrimo eigą atsiskaitinėjęs prezidentui V.Putinui, rėmėsi išorinių vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, kuriuose neva buvo užfiksuoti ant tilto šalia Kremliaus sienų įvykdyto nusikaltimo dalyvių veidai. „Aš manau, kad būtų teisinga – ir mes to sieksime – kad tie įrašai būtų paskelbti. Man atrodo, kad tyrėjai patys turėtų būti tuo suinteresuoti“, – sakė I.Jašinas. Tačiau tyrimo grupės pateikta versija apie religinius nužudymo motyvus jam atrodo nerimta. „B.Nemcovas niekada nekritikavo islamo ir niekad apie jį nėra pasakęs nė vieno blogo žodžio. Kvaila būtų jį kaltinti islamofobija. Borisas turėjo savo nuomonę dėl žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje. Tačiau lygiai tokios pat pozicijos laikėsi labai daug žmonių mūsų šalyje, ir nė vienas iš jų nenukentėjo“, – priminė RPR-PARNASS atstovas.
Užsakovai liks šešėlyje?
Beje, tuo, kad B.Nemcovą savo iniciatyva galėjo nužudyti čečėnai, daug kas abejoja dar ir dėl to, kad šis Rusijos politikas anksčiau buvo išgarsėjęs kaip šios tautos draugas. 1998 metais, kai dirbo Nižnij Novgorodo srities gubernatoriumi, B.Nemcovas prisidėjo prie to, kad būtų surinktas milijonas srities gyventojų parašų prieš naują karą Čečėnijoje, kuris prasidėjo 1999 m. po mįslingų gyvenamųjų namų susprogdinimų Maskvoje. Tai padėjo ryžtingą retoriką pasitelkusiam V.Putinui triuškinamai laimėti Rusijos prezidento rinkimus.
I.Jašinas neatmetė galimybės, kad versija apie religinius B.Nemcovo nužudymo motyvus buvo sukurta dėl Kremliaus interesų, „kad įtarimai būtų nukreipti nuo V.Putino ir kitų aukštų Kremliaus valdininkų, kurie galėtų būti susiję su šio nusikaltimo organizavimu.“ Politikas įsitikinęs, kad kol Putinas bus valdžioje, tikrieji nužudymo užsakovai liks laisvėje. „Patraukti juos atsakomybėn bus galima tik po to, kai pasikeis valdžia mūsų šalyje“, – sakė jis „Deutsche Welle“ korespondentui.
Šiaurės Kaukazo specialistas, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ tarybos pirmininkas Olegas Orlovas įsitikinęs, kad versija apie B.Nemcovo neva užgautus musulmonų religinius jausmus yra tik priedanga. Tačiau esą negalima atmesti tikimybės, kad iš tiesų politiką nužudyti galėjo Rusijos teisėsaugininkų jau suimti įtariamieji. „Iš pirmo žvilgsnio prielaida, kad šie asmenys yra susiję su nusikaltimu, atrodo įtikinama. Visai įmanoma, kad taip galėjo būti iš tikrųjų“, – sakė O.Orlovas. Tačiau galutines išvadas apie pateiktų kaltinimų pagrįstumą, anot jo, bus galima daryti tik po teismo, kai visuomenei bus pateikti tyrėjų surinkti įrodymai. O jei šie kaltinimai bus patvirtinti, tai, eksperto manymu, gali daug ką reikšti.
„Mažai tikėtina, kad karininkas, kuris ką tik pasitraukė iš bataliono „Sever“, galėjo savo iniciatyva imtis tokio rezonansinio nusikaltimo organizavimo, – pabrėžė O.Orlovas, turėdamas mintyje Z.Dadajevą. – „Sever“ kovotojai – tai žmonės, ištikimi asmeniškai R.Kadyrovui. Ir jie puikiai žino, kad už nepaklusnumą ne tik patys atsakys savo galva, bet ir jų artimieji.“ Jei svarbiausią vaidmenį šiame nusikaltime vaidino asmeninės R.Kadyrovo gvardijos karininkai, O.Orlovo manymu, tai būtų buvę neįmanoma be tiesioginio paties Čečėnijos prezidento arba jo artimiausios aplinkos įsakymo.
