„Sutvarkykite stogą, kol šviečia saulė“: Europai pristatomas naujas veiksmų planas karo ar nelaimių atveju

„Ekstremalių sutrikimų atveju pradinis laikotarpis yra pats kritiškiausias“, – sakoma dokumente, kuriame išdėstyti galimi scenarijai – nuo karo iki kibernetinių atakų, nuo mirtinų ligų iki klimato sukeltų potvynių.

Praėjus penkeriems metams nuo pirmųjų Covid-19 pandemijos „lokdaunų“ ir trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, o stichinės nelaimės ir finansiniai sukrėtimai kelia nuolatinę grėsmę, planas parengtas, Europai susiduriant su krize po krizės.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Karas Ukrainoje. Charkivas puolamas: aidi sprogimai, rusai atakuoja gyvenamuosius namus

Putinas sukruto dėl šių 4 teritorijų Ukrainoje – ar JAV ir Europa pripažins?

Į ukrainiečių gretas Kurske įsiliejo rusų šnipas: sulaikytas su įkalčiais, gresia kalėjimas iki gyvos galvos

„Nė viena iš pastarųjų metų didžiųjų krizių nebuvo pavienė ar trumpalaikė“, – perspėjama dokumente. – Europa negali sau leisti likti reaktyvi (reagavimas jau į įvykusią problemą, o ne jos numatymas ir užkardymas, – red. past.).“

Remiamasi Suomijos pavyzdžiu

Planuojama, kad Komisijos vykdomoji vicepirmininkė Roksana Minzatu strategiją pristatys trečiadienį. Jos pagrindinė mintis – „sutvarkykite stogą, kol šviečia saulė“, – sakė R. Minzatu „Politico“ prieš paskelbiant dokumentą ir pridūrė, kad Komisijos tikslas – „padėti asmenims... namų ūkių lygmeniu“.

Remiantis 17 puslapių projektu, strategija turėtų „sukurti saugią ir atsparią ES, turinčią gebėjimų, reikalingų numatyti ir valdyti grėsmes ir pavojus, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ar kilmės“.

Tai apima gairių šalims narėms teikimą, kurios „apimtų būtiniausių atsargų saugojimą, krizių planavimą, galimybę naudotis slėptuvėmis, priemones, skirtas užtikrinti galimybę naudotis kritinės svarbos erdvėmis“, teigiama pasiūlyme.

Praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Europa paskelbė savo pirmąją gynybos strategiją, parengties plane teigiama, kad ES ir jos šalims „neatidėliotinai“ reikia stiprinti pasirengimą visuose sektoriuose.

Strategijoje nepateikiama jokių naujų gynybos iniciatyvų, tačiau siūlomas krizių valdymo modelis, jau naudojamas Šiaurės Europos šalyse ir kuriame dalyvauja visa visuomenė – nuo piliečių iki įmonių ir valdžios institucijų. Plane remiamasi iki 2024 m. Suomijos prezidento pareigas ėjusio Sauli Niinisto komandos parengta ataskaita ir siūlymais, kaip pagerinti ES pasirengimą karui ir civilinę gynybą.

Dėmesys – kibernetiniams išpuoliams

Projekte teigiama, kad Europa turėtų būti geriau pasirengusi kibernetinėms atakoms. Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusija didina aktyvumą kibernetinėje erdvėje, be kita ko, taikydamasi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos tinklus. Ypač padaugėjo kibernetinių atakų Europos rytiniame flange.

Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja taip pat nuolat taikosi į Vakarų valdžios institucijas, bendroves ir kitą svarbią infrastruktūrą. Dokumente teigiama, kad valstybės remiamos hibridinės ir kibernetinės atakos tapo „nuolatiniu šiandienos realybės bruožu“.

Vienas iš svarbiausių pasiūlymų – sukurti „Europos kibernetinio saugumo įspėjimo sistemą“, kuri, pasak Komisijos, pagerintų Europos grėsmių aptikimą ir informuotumą. Taip pat siūloma rengti skaitmeninius mokymus ir teikti pagalbą šalims, kurios tikisi įstoti į ES, ir raginama aktyviau naudoti kibernetinę diplomatiją bei geriau bendradarbiauti su NATO.

Įmonėms taip pat tenka aktyvus vaidmuo pasirengimo srityje, nes reikia ne tik dalytis informacija, bet ir dalyvauti „strateginio prognozavimo ir išankstinio numatymo iniciatyvose“, taip pat mokymuose.

„ES turi skatinti viešųjų ir privačiųjų organizacijų bendradarbiavimą strateginiuose sektoriuose, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje, užtikrindama, kad būtų suderinti darbo jėgos poreikiai ir švietimo prieinamumas“, – teigiama projekte.

Stichinės nelaimės

Pasirengimas – tai „ne tik nuo galimo žmogaus sukelo konfliktas“, –  sakė R. Minzatu: „Tai susiję su tuo, kaip reaguojame į potvynius; matėme, kas nutiko Ispanijoje“. Praėjusiais metais šalis nukentėjo nuo baisaus potvynio, nusinešusio šimtų žmonių gyvybes.

Daugelis žmonių nežino, ką daryti stichinių nelaimių akivaizdoje, sakė ES atstovė. „Visoms tokio pobūdžio krizėms reikia tam tikrų pagrindinių įgūdžių, tam tikro supratimo ir žinių apie tai, ką daryti pirmiausia“, – sakė ji.

Komisija siūlo ES masto atsargų kaupimo strategiją, kad būtų sustiprinta galimybė naudotis svarbiausiais ištekliais, įskaitant reagavimo į ekstremalias situacijas ir nelaimes priemones, medicinos priemones, svarbiausias žaliavas, energetikos įrangą ir galbūt maistą bei vandenį. Ataskaitoje teigiama, kad ši strategija apjungs centralizuotas ES atsargas ir šalių įnašus.

Joje taip pat bus pristatyta strategija, skirta kaupti medicinines priemones, skirtas kovai su grėsmėmis visuomenės sveikatai.

Be to, Komisija nori sustiprinti reagavimo į krizes koordinavimą, sukurdama „krizių koordinavimo centrą“, kuris būtų grindžiamas jau veikiančiu Reagavimo į ekstremalias situacijas koordinavimo centru (ERCC). Šiame centre daugiausia dėmesio bus skiriama krizių padarinių numatymui ir valdymui visuose sektoriuose, bus teikiama parama pagrindinėms tarnyboms krizių valdymo srityje ir stebimas bendras reagavimas į krizes.

Artimiausių dvejų metų pasirengimo veiksmų planas

Siekdama įtvirtinti šias priemones, Komisija svarsto naują teisės aktų rinkinį, kuriame būtų nustatyti standartai ir išmatuojami ilgalaikiai pasirengimo tikslai.

„Komisija įvertins ES pasirengimo teisės akto poreikį ir galimybes, kad būtų sustiprintas gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų atsparumas nustatant bendrus standartus ir išmatuojamus ilgalaikius tikslus“, - rašoma dokumente.

Pasirengimas ir saugumas bus „integruotas ir įtrauktas“ į Europos teisės aktus, politiką ir programas, teigiama dokumente, kuriame išvardyta 30 pagrindinių veiksmų pagal septynias temas, tokias kaip civilinis ir karinis bendradarbiavimas, viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas ir gyventojų pasirengimas.

Projekto priede išvardyta apie 60 pagrindinių veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti per ateinančius dvejus metus, įskaitant melagingų naujienų stebėsenos sustiprinimą, finansinių paslaugų pasirengimo lygio įvertinimą ir pasirengimo integravimą į mokyklų mokymo programas - visi šie veiksmai turi būti įgyvendinti šiais metais.