• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vitalija Dovydėnienė

Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi.

REKLAMA
REKLAMA

Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės. Piniginės galėjo būti pilnesnės, bet kaip tik praėjusių metų sėkmė suklaidino ūkininkus, išderino sugebėjimus suvaldyti norą rizikuoti, todėl išankstinių sandorių, kai buvo siūlomos didesnės kainos, sudaryta nedaug.

REKLAMA

Byra prasčiau nei pernai

Derliumi šįmet kol kas negali skųstis ūkininkaujantieji Joniškio, Radviliškio, Pakruojo rajonuose ir nemaža dalis Panevėžio rajone ūkius turinčių grūdų augintojų. Pasak UAB „Žvalguva“ direktoriaus pavaduotojo Daivo Malinausko, šiek tiek nukentėjo Kėdainių, Kauno rajono ir Suvalkijos ūkininkai. Tačiau pirmieji duomenys rodo, kad šįmet derliaus gausime mažiau nei rekordiniais 2012-aisiais. Marijampolės rajone ūkininkaujantis Mangirdas Krunkaitis nesiskundžia: „Derlius neblogas, nors tikėjomės geresnio. Štai žieminių kviečių gauname daugiau nei 7 t iš ha.“ Tačiau kai kurie M.Krunkaičio kaimynai prikūlė tik 4 t iš ha. Kodėl? „Mes naudojome mikroelementines trąšas, papildomai tręšėme, laikėmės Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų rekomendacijų ir šios išlaidos atsipirko keleriopai“, – sakė M.Krunkaitis. Raseiniškio Vincento Macijausko kviečių derlius – 5 t iš ha, tačiau kviečiai – labai geros kokybės, kvietrugių derlius – per 6 t iš ha. Kupiškėnas Zigmantas Aleksandravičius grūdų kokybe irgi nesiskundžia, o derlingumas – didesnis nei 7 t iš ha. Tiesa, rapsų derliumi kupiškėnas nepatenkintas.

REKLAMA
REKLAMA

Trūko saulės

„Žieminių rapsų aliejingumas šįmet didesnis 5–10 proc. ir siekia net iki 47 proc. Neprašovė ir tie grūdų augintojai, kurie kruopščiai laikėsi agrotechninių reikalavimų. Štai glitimas yra net 30 proc., arba 3–5 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau šiek tiek sumažėjo baltymų – svyruoja apie 14–15 proc. Priežastis? Trūko saulėto ir sauso oro. Tačiau šie duomenys atitinka kviečių ekstra klasės parametrus“, – sakė D.Malinauskas. Taigi nors kviečių derlius 10–20 proc. mažesnis, bet dėl geresnės kokybės nuostolių bus mažiau nei nuogąstauta. Pasaulinė rinka Nors ūkininkų nedžiugina prognozuojami pokyčiai kainų rinkoje, tačiau kol kas lieka tik susitaikyti, nes tokia padėtis yra ir pasaulinėje rinkoje. Štai Ukrainoje ir pietiniuose Rusijos regionuose šįmet derlius 30–100 proc. didesnis nei pernykštis. Tiesa, derlius ir dabar nedidelis – tesiekia 25–30 cnt iš ha, tačiau plotai milžiniški, nukulta daug, taigi ir poveikis rinkai gali būti didelis. Ukrainos žemės ūkio ministras gyrėsi, kad šįmet gal net pavyks pasiekti rekordinių 2011 m. rezultatus. Be to, JAV irgi padidino sojų ir kukurūzų gero derliaus prognozes, Kinija į rinką paleido pusės mėnesio rezervą – per 3 mln. t sojų. Tai ir daug kitų įvykių lėmė, kad liepos pabaigoje grūdų kainos krito greičiau nei iki tol. Ar kainų kryptis nepasikeis? „Jeigu pasaulinėje rinkoje išliks dabartinės tendencijos, grūdų supirkimo kainos gali ir toliau mažėti. Prasidėjus vasarinių kultūrų pjūčiai kainos turėtų stabilizuotis, o spalio mėnesį, kai jau bus aišku, koks derlius, kokia jo kokybė pasaulinėje rinkoje, tada galime pajusti spekuliantų veiklą, o kainos gali pakilti“, –svarbius veiksnius vardijo D.Malinauskas. Tačiau neturėkime labai didelių iliuzijų – jeigu kainos ir augs, vargiai pakils iki dabartinių. Nebent rinką pasiektų žinia apie prastą derlių Brazilijoje ir Argentinoje. Tokiu atveju kainos augtų sparčiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pamokos renkantis pardavimo laiką

Jau ne vienus metus „Valstiečių laikraštis“ spausdina ekspertų patarimus padalyti derlių į tris dalis ir taip jį pardavinėti. Deja, daugelis ūkininkų perskaito patarimus, tačiau nepaiso perspėjimų, kad rizikuodami jie gali ne tik laimėti, bet ir prarasti. Šįmet klaidas pripažįsta ir Z.Aleksandravičius: „Sausio mėnesį atrodė, kad esu labai gudrus, o va kaip nutiko. Manau, kad reikia jausti saiką ir paimti tiek, kiek galima, o nenorėti per daug.“ Sunku buvo pasirašyti išankstines pardavimo sutartis ir M.Krunkaičiui, nes negalėjo pamiršti pernykščių metų kainos. Raseinių rajone ūkininkaujantis Vincentas Macijauskas irgi gailisi tik apie 25 proc. derliaus pardavęs pagal išankstines sutartis: „Pernai pralošiau sudaręs išankstines sutartis, o šįmet pralošiau, kad jų nepasirašiau. Štai tu ir pataikyk.“ Jei derlius būtų buvęs tik vidutinis, išankstinių sandorių kaina ūkininkams turėjo tikti, nes buvo galima uždirbti nemažai pelno. Dabar padėtis pasikeitė, pavyzdžiui, rapsai atpigo nuo 1 370 iki 1 120 Lt už t, o kviečių kaina krito nuo 680 iki 590 Lt už t, dar daugiau sumažėjo rugių kaina – nuo 660 iki 390 Lt už t.

REKLAMA

Savikainos ribos

Gerai, kad ūkininkai turi nors ir nedidelį garantą – ES tiesiogines išmokas. Jeigu jų nebūtų, esant dabartinėms supirkimo kainoms, daugelis ūkių jau nesudurtų galo su galu –pardavus derlių gauti pinigai jau nepadengtų išlaidų technikai, trąšoms, sėklai, degalams ir kt. Pasak D.Malinausko, šįmet už rapsus gavus 1 120–1 150 Lt už t, jeigu derlius siekia 3 t iš ha, dar įmanoma gauti pelno, žinoma, pridėjus tiesiogines išmokas. Kviečių savikaina padengiama tada, kai derlingumas yra 5 t iš ha, o supirkimo kaina – 600 Lt už t. Tačiau kai pridedamos ES išmokos, tada dar skaičiuojamas pelnas. „Kitaip yra vertinant kvietrugius ir rugius. Kvietrugių derlius yra vienas prasčiausių per pastaruosius metus, nes lapkritį sulaukėme gausaus sniego, o žiemos pradžia buvo nevėjuota. Nuvylė ir naujos veislės. Tiesa, kai kurie ūkiai gavo 6–8 t iš ha, tačiau tai – išimtys. Jeigu užauginta tik 6 t iš ha, tai net su ES parama vos padengiama savikaina“, – sakė D.Malinauskas. Miežių kokybė šįmet gera, deja, kaina nedidelė, tačiau ir savikaina mažesnė nei kitų kultūrų. „Reikia skaičiuoti, ar verta, kritus kainoms, apsėti visą turimą plotą. Štai sunkiais metais anglai, amerikiečiai prasčiausius plotus palieka pūdymui. Taigi apskaičiuokite sąnaudas technikai ir priimkite sprendimą. Išlaidos bus panašios, ar prikulsite 2 ar 5 t iš ha, o savikaina skirsis“, – patarė D.Malinauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų