Atiduota į teismą
Štai ir šiomis dienomis Vilniaus apygardos teisme pradėta vėl nagrinėti sutenerių sutuoktinių Vaido (g. 1974 m.) ir Dianos (1976 m.) Eidulių baudžiamoji byla. Dar spalį Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams baigus šią bylą tirti, V. Eiduliui bei D. Eidulienei pateikti kaltinimai organizavus Lietuvos ir užsienio šalių piliečių prostituciją Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, kitose Europos šalyse ir iš to pasipelnius. Kartu su sutuoktiniais Eiduliais į teisiamųjų suolą atsisėdo jųdviejų bendrininkai Marta Jundo bei Aleksandras Konstantinovas.
Šis teisiamųjų ketvertas taip pat kaltinamas tuo, kad vertėsi uždrausta ūkine veikla. Jie sukūrė ir administravo viešai prieinamus tinklalapius „Yourescortagency.com“, „Escortnews.eu“, „Escort-news.gr“ ir kitus, o juose už tam tikrą atlygį buvo reklamuojamos prostitutės.
Kad nuslėptų iš nelegalios veiklos gaunamas pajamas ir jų kilmę, taip pat kad jų niekas neįtartų ir vėl organizuojant prostituciją, V. Eidulis, D. Eidulienė, M. Jundo ir A. Konstantinovas nurodydavo užsakovams, kurie mokėjo už prostitucijos reklamą tinklalapiuose, piniginius pavedimus daryti į visai su jų veikla nesusijusių asmenų sąskaitas. Tokiems pagalbininkams už išgrynintus pinigus kaltinamieji mokėdavo po 20 litų. Kriminalistai nustatė, jog V. Eidulis, D. Eidulienė ir jųdviejų bendrininkai legalizavo ne mažiau kaip pusę milijono nusikalstamai gautų litų.
„Eskorto“ paslaugos
V. ir D. Eiduliai į kriminalistų akiratį pateko dar 2008 metais ir kartu su Igoriu Dubaka, Deiviu Mikulevičiumi, Inga Stučinskaite stojo prieš teismą dėl nusikaltimų dorovei. Tada buvo nustatyta, jog teisiamieji internetu ieškodavo žavių panelių, užmegzdavo su jomis pažintis, o vėliau nevyniodami į vatą tiesiai pasiūlydavo gerai apmokamą prostitutės darbą užsienyje.
Daugelis merginų susigundydavo geru uždarbiu ir sutikdavo dirbti. Mat suteneriai jas įtikindavo, kad būsiančios vadinamosiomis elitinėmis prostitutėmis ir su jomis būsią elgiamasi padoriai.
Vėliau teisme duodamos parodymus merginos, pripažintos nukentėjusiomis (jų buvo 20 – dauguma iš Lietuvos, taip pat kelios iš Estijos bei Latvijos), tvirtino jokių pretenzijų „darbdaviams“ neturinčios, teikusios seksualines paslaugas laisva valia, o kai kurios sakė, jog būtų dirbusios ir toliau, jeigu policija nebūtų sutenerių areštavusi. Pagrindinis visų merginų motyvas, kodėl teikė seksualines paslaugas – geras uždarbis.
Pusė – suteneriams
Prieš išvykstant atrinktam „eskortui“ į kitas šalis, merginos būdavo nufotografuojamos, o jų nuotraukos – įdedamos į tinklalapius, skirtus sekso paslaugų reklamai. Aptarnauti vyrų prostitutės vykdavo į Italiją, Prancūziją, Graikiją.
Klientas, peržiūrėjęs merginų nuotraukas ir išsirinkęs geidžiamiausią, skambindavo nurodytu telefonu ir ją užsisakydavo. Sąvadautojai, su klientu sutarę dėl kainos ir pasimatymo, pasiųsdavo prostitutei SMS žinutę. Joje būdavo nurodoma, kada klientas atvyks, ir jo telefono numeris. Likus valandai iki „pasimatymo“, prostitutė turėdavo klientą informuoti, kuriame viešbučio kambaryje jis yra laukiamas.
Už valandą elitinėmis prostitutėmis save laikančios merginos imdavo 250 eurų (860 Lt), o už dvi – 400, tris – 600 eurų. Pusę uždarbio jos atiduodavo savo suteneriams. Per savaitę merginos uždirbdavo apie 5000 eurų (litais būtų daugiau kaip 17 000). Per parą viena prostitutė suteikdavo seksualines paslaugas maždaug 5 vyrams.
Grįžusios namo, pusę savo uždirbtų pinigų prostitutės turėdavo atiduoti I. Dubakai. Pastarasis arba jo bendrininkai dažniausiai merginas pasitikdavo jau Vilniaus oro uoste.
Apklausiamos merginos neslėpė, kad iš prostitucijos jos pragyveno ir nematė tame nieko bloga. Kai kurios jų net pabandė laimę Lietuvoje rengiamose modelių atrankose, o viena apsinuoginusi nusifotografavo vienam populiariam kalendoriui.
Švelnios bausmės
Tą kartą iš kriminalistų surinktų įkalčių išėjo šnipštas: merginos tvirtino dirbusios laisva valia, o suteneriai per daug nesibaimino, kad gaus laisvės atėmimo bausmes. Tiesa, V. Eidulis vienu metu buvo atsidūręs psichiatrijos ligoninėje ir sukėlęs teisėsaugininkams naują galvos skausmą: ar tikrai žmogus turi sveikatos bėdų, ar tik bando šitaip išsisukti nuo atsakomybės? Šiaip ar taip, nepakaltinamu V. Eidulis pripažintas nebuvo.
Kad teisiamieji nieko nepaisė, matyti iš to, jog 2010 metais, kai V. ir D. Eidulių ir jų bendrininkų baudžiamoji byla dar buvo nagrinėjama Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, policija išsiaiškino, jog teisiami sutuoktiniai atnaujino savo neteisėtą biznį. Jiedu ir toliau viliojo jaunas merginas iš Pabaltijo šalių ir parūpindavo jų sekso malonumų ištroškusiems Prancūzijos, Italijos ar kitų šalių vyrams. Atlikę tyrimą ir kratas teisėsaugininkai rado akivaizdžių nusikaltimo įkalčių. V. Eidulis buvo suimtas, o jo žmonai ir dar vienam bendrininkui paskirta švelnesnė kardomoji priemonė.
Apskundę pirmosios instancijos teismo nuosprendžius, po kurių suteneriams grėsė bent simbolinės įkalinimo bausmės, 2011 metų lapkritį beveik visi buvo išteisinti. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad tik vienas iš 5 nuteistųjų privalo sėstis už grotų – Deivis Grochiatskis (buvęs Mikulevičius, g. 1977 m.) pataisos namuose turėjo praleisti vienerius metus. O V. Eiduliui bei Igoriui Bujenkovui (buvusiam Dubakai, g. 1977 m.) apeliacinius skundus išnagrinėjęs teismas bausmių vykdymą atidėjo. Įkalinimo bausmės neteko atlikti nei D. Eidulienei, nei I. Stučinskaitei – joms buvo paskirtas tik laisvės apribojimas, dar atidėtas metams.
Vanduo nuo žąsies
Žodžiu, nors Lietuvos baudžiamasis kodeksas už vertimąsi iš kito asmens prostitucijos ir už įtraukimą į prostituciją numato laisvės atėmimą iki 8 metų, suteneriai, padedami advokatų, sugebėjo įrodyti esantys tikri „džentelmenai ir ledi“ – prievarta merginų į sekso vergovę nevežę, viskas vykę „draugiškai“.
Taip ir nepajutę Temidės rūstybės, sutuoktiniai Eiduliai ir toliau plėtojo savo biznį, kol nenurimstantys kriminalistai vėl juos pasodino į teisiamųjų suolą. Šį kartą, kaip minėta, sutuoktiniams ir jų bendrams pateikta daugiau kaltinimų. Byloje esama duomenų, kad suteneriams „nubyrėdavo“ 40–50 procentų prostitučių uždarbio. Turima duomenų ir apie gudrią schemą, kuria „sekso bitučių“ pardavėjai naudojosi tam, kad niekas nesužinotų jų gaunamų pajamų šaltinio. Taip pat tiek V. ir D. Eiduliai, tiek jų bendrininkai kaltinami net tik prostitucijos verslo organizavimu, bet ir jo propagavimu.
Ir dar. Jau įprasta, jog nusikaltėliai (tarp jų – ir sekso vergių prekeiviai), kai teisėsauga prispaudžia jiems uodegas, ima mėtyti pėdas – keičia pavardes. Štai I. Bujenkovas buvo pasiėmęs savo žmonos pavardę ir tapęs Dubaka, o įsisukus teismų karuselei tapo Bujenkovu. Gal dėlto, kad, kaip kalbama, jo žmona Jurga už prostituciją esanti pasodinta į Prancūzijos kalėjimą. Slapukauti bando ir D. Mikulevičius, pasikeitęs pavardę į sunkiai ištariamą – Grochiatskis.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
