Vokiečių mokslininkai rado tiesioginį teorijos, siejančios Saulės aktyvumo minimumą su laikinu Žemės klimato atšalimu, įrodymą.
Kai prieš maždaug 2 800 metų senovės graikų poetas Homeras rašė „Odisėją“, Žemėje dėl žemo Saulės magnetinio aktyvumo laikinai buvo atšalęs klimatas, ir toks reiškinys netrukus vėl gali pasikartoti, skelbia dienraštis „Daily Mail“, remdamasis Vokietijos mokslininkų atradimu.
Vokietijos Geomokslų tyrimų centro (GFZ) specialistai, ištyrę vulkaninės kilmės ežero Meerfelder Maar nuosėdas, aptiko tiesioginį Saulės sukelto staigaus klimato atšalimo įrodymą, sakoma pranešime. Kai kurie mokslininkai mano, kad dabartinę didelio Saulės aktyvumo fazę pakeisiantis vadinamasis Saulės minimumas, kuomet jos aktyvumas būna labai žemas, gali sukelti vadinamąjį mažąjį ledynmetį – staigų laikiną klimato atšalimą.
Skelbiama, kad jei GFZ mokslininkų aptiktas įrodymas yra patikimas, artėjantis eilinis Saulės aktyvumo minimumas gali drastiškai atšaldyti mūsų planetą, niekais paversdamas ankstesnes neva stiprėsiančio klimato atšilimo prognozes.
„Staigus atšalimas Europoje kartu su kritulių kiekio padidėjimu ir susilpnėjusiais vėjais sutapo su žemu Saulės aktyvumu prieš 2800 metų“, – pareiškė GFZ mokslininkas Achimas Braueris. Skelbiama, kad jo atlikta ežero nuosėdų analizė leidžia „preciziškai“ datuoti netgi trumpalaikius klimato pokyčius.
Pasak mokslininkų, vadinamasis „Homero minimumas“ – su poeto gyvenamuoju laikotarpiu sutapęs minimalaus Saulės aktyvumo periodas, kurio metu klimatas staiga atšalo – truko 200 metų. Pasak Vokietijos mokslininkų, bendradarbiaujant su kolegomis iš Nyderlandų ir Švedijos pavyko pirmą kartą aptikti tiesioginį įrodymą, kad Saulės aktyvumas yra susijęs su Žemės klimatu. Tai patvirtina kelių tūkstančių metų laiko skalė.
Prieš 300 metų panašūs pokyčiai Saulėje mokslininkų buvo susieti su precedento neturinčiu staigiu klimato atšalimu Europoje, pavadintu mažuoju ledynmečiu. Kronikose užfiksuota, kad tuo metu ledas Temzės žiotyse buvo maždaug pėdos storio, o tūkstančiai žmonių badavo, nes derlių pražudė anksti užėję šalčiai.
Saulės aktyvumo ir klimato svyravimų koreliacija pirmą kartą buvo pastebėta 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai amerikiečių astronomas Jackas Eddy pastebėjo labai aiškius dėmių Saulėje stebėjimo duomenų ir temperatūrų pokyčių sutapimus. Jis rėmėsi prieš šimtą metų paskelbtais astronomo Edwardo Maunderio stebėjimų duomenimis.
J. Eddy pastebėjo, kad „rami“ Saulė koreliuoja su neįprastai šaltais orais, o aktyvi – su šiltesniais. Geriausiu tokios sąsajos įrodymu laikomas vadinamasis Maunderio minimumas, trukęs nuo 1645 iki 1715 metų, kuomet Saulė paskutinį kartą buvo tokia rami. Šio laikotarpio metu didžiąją dalį Europos ir Šiaurės Amerikos buvo apėmęs vadinamasis mažasis ledynmetis, kai vasaros buvo labai trumpos ir šaltos, o žiemos labai atšiaurios, sakoma pranešime.
Tyrimo rezultatai paskelbti naujausiame mokslo žurnalo „Nature Geoscience“ numeryje.
