Pasak Prezidentės, jaunimo nedarbas negali būti dangstomas dėl emigracijos pagerinta statistika, o už jaunimo įdarbinimą atsakingos ministerijos turi dirbti koordinuotai. Valstybės vadovės teigimu, Lietuvos darbo biržos neveiksnumas yra nepateisinamas.
„Lietuvos jaunimui turi būti sudarytos sąlygos dirbti ir užsidirbti Tėvynėje. Darbo birža turi užsiimti ne tik bedarbių registravimu, o realiai padėti jauniems žmonėms įsidarbinti. Kai žmonės turės darbo, mažės ir kitų socialinių problemų“, – sako Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, Vyriausybė turi patvirtinti aiškų ir veiksmingą nacionalinį jaunimo įdarbinimo planą. Taip pat būtina neatidėliotina Darbo biržų pertvarka – kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi sulaukti konkrečios pagalbos.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad pasinaudojus tarptautine praktika turi būti sukurtas ir pradėti veikti bendras įdarbinimo modelis, apimantis pagalbą nuo profesinio pasirengimo, praktinių įgūdžių iki nuolatinio įsidarbinimo.
Šalies vadovės teigimu, būtina griežčiau kontroliuoti, kaip leidžiamos jaunimo užimtumui skirtos lėšos, ir įvertinti, ar visos taikomos priemonės jaunimo nedarbo problemai spręsti yra veiksmingos.
A. Pabedinskienė atskleidė, kad, be jaunimo užimtumo problemų, su Prezidente buvo kalbamasi apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos efektyvumą, identifikuotos esminės problemos ir greitu metu bus priimti sprendimai, kaip jas spręsti.
Pasak jos, Darbo birža savo darbą atlieka formaliai, o reikėtų ne tik įdarbinti jauną žmogų, bet ir jį stebėti. „Reikia ne tik apmokyti. Nes išeina, kad išleidom pinigėlius ir viskas tuo pasibaigė. Turime taikyti kad ir Vokietijos modelį, kai jaunas žmogus nuo studijų proceso iki darbo vietos lydimas, prižiūrimas. Galėtume ir mes tą modelį arba jo apraiškas pritaikyti ir turėti rezultatą“, – dalijosi įžvalgomis naujoji ministrė. A. Pabedinskienė pabrėžė, kad yra sunku jaunimą motyvuoti likti dirbti Lietuvoje, kai nėra tam tikro motyvacinio mechanizmo. Pasak jos, yra daug priemonių, kuriomis lyg ir skatinamas jaunimo verslumas, lyg ir padedama, tačiau iš tiesų jos nėra veiksmingos. Paprašyta konkretizuoti, kaip motyvuos jaunimą likti Lietuvoje, ji dar kartą atsigręžė į Vokietijos pavyzdį. „Turėtume žmogų lydėti nuo studijų proceso ir palaipsniui įvesti į darbo rinką. Tai ir darbdavių, ir valstybės atsakomybė“, – teigė ji.
Ji akcentavo tai, kad jaunas žmogus iškart nori tam tikro rezultato, todėl labai svarbu jį pratinti prie minties, kad jis yra svarbus valstybei.
Paklausta, kokiomis naujomis priemonės bus skatinamas jaunimo užimtumas, ji įvardijo savanorystes, kurios yra tam tikra pilietiškumo apraiška ir turi būti sietina su darbu, bei mobilias komandas, kurios dirbs su jaunais žmonėmis, kurie nesimoko ir nedirba, ves su jais dialogą ir bandys integruoti į darbinę veiklą.
Ministrė teigė, kad Darbo birža neatlieka tam tikrų funkcijų, pasak jos, ši institucija turėtų ne vien registruoti bedarbius, ne formaliai juos mokyti ir „užsidėti pliusiuką“, bet ir stebėti visą procesą, kai žmogus pradeda dirbti, nes yra ne vienas atvejis, kai įsidarbinęs asmuo po dviejų dienų vėl tampa Darbo biržos dalyviu ir išeina užburtas ratas, kai švaistomi didžiuliai pinigai. Viso to rezultatas, A. Pabedinskienės teigimu, emigracija, nenoras dirbti, prisiimti atsakomybę, verslauti.
Politikė nesiėmė apibrėžti konkrečių veiksmų, nes iš pradžių turi būti sukurta užimtumo strategija, o tik vėliau bus galima galvoti apie priemones. „Iki šiol šis procesas vykdavo labai ilgai ir nebuvo jokio rezultato“, – į ankstesnės Vyriausybės daržą metė akmenį ji.
