Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Latvijos Respublikos Prezidentas Valdis Zatleras (Valdis Zatlers) ir Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves) Šiauliuose dalyvavo tradiciniame Baltijos valstybių vadovų susitikime.
Trijų valstybių vadovai aptarė artėjantį NATO viršūnių susitikimą, energetinio saugumo klausimus, santykius su Europos Sąjungos Rytų kaimynėmis, ES valstybių bendras pastangas kovoje su ekonomine krize ir kitus klausimus, rašoma pranešime spaudai.
Prezidentai teigiamai vertino ES Viršūnių susitikime parodytą solidarumą ir sprendimą skirti paramą ES šalims narėms, patiriančioms laikinų ekonominių sunkumų. Lietuvos vadovo nuomone, ši parama suteikia galimybę stiprinti pasitikėjimą Baltijos šalių finansų rinkomis ir skatinti trijų valstybių ekonomikas.
V. Adamkus pabrėžė, jog artimiausiu metu Lietuva ketina parengti naujos Atominės elektrinės verslo modelį, leisiantį kitų metų pradžioje imtis konkrečių darbų. Valstybės vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad, ruošdama šį verslo modelį, Lietuva konsultuosis su projekte ketinančiais dalyvauti partneriais.
„Mūsų šalies strateginis tikslas - statyti naują atominę jėgainę - išlieka nepakitęs“, - dar kartą pabrėžė Lietuvos Prezidentas.
Susitikime Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai sutarė, kad visam Baltijos regiono saugumui ir ekonominiam konkurencingumui yra svarbu sukurti funkcionuojančią Baltijos šalių elektros rinką bei įgyvendinti Baltijos-Švedijos elektros jungties projektą.
„Neseniai įvykusios ES vadovų Tarybos susitikime buvo nuspręsta skirti pinigų Baltijos ir Švedijos elektros jungčiai. Turime imtis greitų ir koordinuotų veiksmų ir panaudoti šiuos pinigus efektyviai. Tai mūsų visų - Lietuvos, Latvijos ir Švedijos - bendras reikalas“, - sakė Prezidentas V. Adamkus.
Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant regiono ir visos Europos energetinio saugumo klausimą ypač svarbus Europos Sąjungos ir JAV glaudus strateginis bendradarbiavimas.
Teigiamai įvertinę sėkmingai vykdomą Baltijos oro erdvės stebėjimo misiją, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai sutiko, kad ši misija turėtų būti tęsiama, nes tai atspindi ne tik Baltijos šalių, bet ir viso Aljanso interesus.
Susitikime Lietuvos vadovas pažymėjo, kad sėkmingai plėtojama ES Rytų partnerystė ir jai skiriamas finansavimas yra ženklas, jog Europos Sąjunga yra tvirtai pasiryžusi gilinti integracinius santykius su šiomis šalimis.
Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad ambicingas Rytų Partnerystės bendradarbiavimas paskatins Ukrainą, Gruziją, Moldovą ir kitas šalis dėti dar daugiau pastangų reformų ir demokratijos įgyvendinimo kelyje.
Po Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimo įvyko bendra Baltijos šalių vadovų spaudos konferencija.
Šiandieną, minint Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) penktąsias metines, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai lankėsi Minaičių kaime, sodyboje, kurioje 1949 m. vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracija. Valstybių vadovai padėjo gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Nepriklausomybės deklaracijos signatarams atminti. Čia valstybių vadovai susitiko su Lietuvos laisvės gynėjais: partizanais, istorinės atminties bei aplinkos saugotojais ir apžiūrės nuotraukų bei dokumentų ekspoziciją.
Vėliau Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai vyko į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose, kur dalyvaus NATO oro policijos misijos Baltijos valstybių oro erdvėje pristatyme. Po šio pristatymo prezidentai pasisakė žiniasklaidos atstovams.
NATO greitojo reagavimo padalinio zonoje Baltijos valstybių vadovai stebėjo demonstruojamas NATO oro policijos misijos ir naikintuvų galimybes.
