Apie tai antradienį po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ekstremalių situacijos komisijos posėdžio žurnalistams pranešė SAM atstovai bei infektologai.
Kaip pranešė sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas, nuspręsta, jog visi susirgusieji Ebolos hemoragine karštine būtų gabenami į Vilnių.
„Aptarėme tą dalyką, kad ko gero lėktuvo ar pilotų sprendimas būtų, jog visi turėtų leistis Vilniuje. Tikėkimės, kad tai būtų įvykdyta - ne mūsų, o aviacijos administratorių, kurie turėtų atskraidinti tą lėktuvą į Vilnių. Vilniaus oro uostas yra pasiruošęs izoliuoti tam tikroje vietoje ligonį ir, jeigu reikia, netgi visą lėktuvą“, - sakė E.Mačiūnas.
Po to pacientas būtų vežamas į Vilniaus Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę - čia įrengta viena speciali palata, į kurią yra atskiras įėjimas, apeinant ligoninės priimamąjį.
Kaip sakė vyriausiasis ligoninės gydytojas Arvydas Šilys, atvežus bent vieną tokį ligonį, būtų evakuotas vienas ligoninės skyrius, esantis atskirame pastate. Tai būtų daroma ne jau diagnozavus ligą, bet tik įtarus, kad pacientas yra užsikrėtęs.
„Atvykus ligoniui, jis būtų iškart guldomas aplenkiant priėmimo skyrių į „boksą“ (palatą), tai yra trys kambariukai mažiukai, kur jis bus patalpinamas. Iš karto po to visas pastatas bus atlaisvinamas. Tai galbūt yra šiek tiek perteklinis mūsų sprendimas, tačiau jis suteikia mums galimybę apsaugoti savo personalą (...). Priėmėme sprendimą, kad liks tik ligonis ir jį slaugantis personalas“, - sakė A.Šilys.
Anot gydytojo, pacientus prižiūrėtų mažiausiai keturi medikai ir slaugytojai, su jais tariamasi, jog esant tokiam atvejui būtų numatyti atlyginimų priedai už darbo riziką.
Jis taip pat pabrėžė, jog pacientus gydantis personalas būtų izoliuotas ilgiausiai 21 dieną, per šį laiką baigtųsi inkubacinis ligos periodas, kad įvykus nelaimei ir personalui diagnozavus susirgimą, Ebolos užkratas neplistų toliau. Gydytojas taip pat sakė, kad yra sutarta, jog su ligoniu vienu metu būtų mažiausiai du medikai, kad pacientui nekiltų panikos priepuolis.
„Jei mes turėsime tokį ligonį, personalas, kuris dirbs su juo, inkubacinio periodo metu neturėtų išeiti iš stacionaro patalpų, jis turėtų būti ligoninėje. 21 diena - maksimalus terminas, inkubacinis terminas gali trukti septynias ar dešimt dienų. Supraskite - slaugytoja grįžta namo, pasijunta blogai tą patį vakarą. Ji inkubaciniu periodu nėra užkrečiama, bet jo pabaigoje ji tampa užkrečiama, gali užkrėsti šeimos narius. Tokią galimybę esame numatę. Todėl mes ir atlaisviname visą skyrių, kad galėtumėme apgyvendinti mūsų darbuotojus, kurie bus židinyje“, - informavo ligoninės vadovas.
A.Šilys taip pat pripažino, jog personalas naudotų ne daugkartines, o vienkartines asmeninės apsaugos priemones - skafandrus ir pan., kurie yra gerokai saugesni, nei daugkartiniai.
„Matome labai gražius, geltonus, raudonus skafandrus. Mūsų specialistai, kurie turi didžiulę patirtį, (žino, kad) efektyvesnės yra vienkartinės priemonės. Jos galbūt nėra tokios gražios, bet būtent ne užsivelkant, o nusiimant tas individualiąsias priemones ir yra didžiausia tikimybė pasigauti tą kontaktą. Daugkartinės priemonės yra šiek tiek pavojingesnės“, - sakė A.Šilys.
Jis BNS nurodė, jog Ebolos ligonį prižiūrintis personalas naudotų vienkartinius skafandrus, kurie kainuoja nuo 70 litų. Per dieną jų esą reikėtų keliolikos ar net keliasdešimties.
Pasak jo, šiuo metu ligoninė šių priemonių turi tik trims dienoms. Anot viceministro, ligoninė būtų iškart aprūpinama papildomomis priemonėmis.
Ligoninės vyriausiasis gydytojas pripažino, kad šiuo metu personalas dar nėra visiškai pasirengęs priimti pacientą - šiuo metu vyksta mokymai, kaip teisingai paimti tyrimus ir teisingai naudoti apsaugos priemones.
„Mes negalime būtų visiškai pasiruošę milijonu procentų, nes reikėtų tokių investicijų, kurių skirti nesugebėsime. Darbas yra atliekamas - visi suprantame, kokia sudėtinga situacija“, - tikino medikas.
Kaip pirmadienį nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, papildomoms priemonėms, įrangai įsigyti prašoma 490 tūkst. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo.
„Iš esmės numatyta, kad galbūt reikėtų tų tokių boksų, taip pat neštuvų Greitajai medicinos pagalbai - jie, pasirodo, yra brangoki, taip pat įrangai. Susideda sąrašas, bet tos individualios tikrai yra ir mes galėsime kažkurį laiką tikrai užtikrinti ir per tris dienas pristatysime“, - patikino viceministras.
Viceministras taip pat patikino, kad Lietuva neketina imtis papildomų apsaugos ir kontrolės priemonių dėl Ebolos hemoraginės karštinės šalies uostuose bei oro uostuose.
Nors patvirtinto gydymo ar skiepų nuo šios ligos nėra, A.Šilys tvirtino, kad Jungtinėse Valstijose (JAV) naudojami vaistai pacientams tikrai padeda.
„Yra eksperimentiniai vaistai, kurie yra gana efektyvūs - mes jų neturime, yra tik simptominis gydymas“, - sakė jis.
Pasak E.Mačiūno, šių eksperimentinių vaistų nebūtų prašoma dėl jau minėtos priežasties - jie nėra patvirtinti.
„Tam reikėtų praeiti visą kelią, bet kol kas neturime tos schemos ir, ko gero, tie eksperimentiniai vaistai neduodami visiems - jie tik daro eksperimentą ir naudoja, ko gero, tik JAV savo pacientams. Yra tik mūsų samprotavimai, kad jie yra efektyvūs, kol kas nepatvirtinti tie duomenys“, - tikino E.Mačiūnas.
A.Šilys sakė, kad atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, tikimybė, jog Lietuvoje bus užfiksuotas Ebolos atvejis yra „šimtoji dalis procento“.
„Bet kuriuo atveju, ta tikimybė egzistuoja ir mes turime būti tam pasiruošę“, - sakė jis.
Priemones bei veiksmų planą nustačius, jog pacientas užsikrėtė minėtu virusu ar susirgo karštine, Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centras aptarė antradienį Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje.
Posėdyje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio epidemiologai, Greitosios medicinos pagalbos stočių vadovai.
Ebolos karštinės epidemija nusinešė jau per 4 tūkst. žmonių gyvybių, daugiausiai Vakarų Afrikoje. Šio viruso atvejai fiksuoti Čekijoje, Vokietijoje, tuo metu JAV ir Ispanijoje, kur buvo gydyti iš Vakarų Afrikos grįžę pacientai, užsikrėtė ir juos slaugę personalo darbuotojai.
Ebolos virusas sukelia Ebolos karštligę - retą, sunkią ir dažnai mirtiną ligą. Ji perduodama tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis metu su krauju ar kitais kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis ar šlapimu). Septynias savaites po išgijimo ligoniai ją gali perduoti nesaugių lytinių santykių metu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
