LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Specialistų teigimu, net 5 proc. visuomenės patiria trumpalaikių depresijos epizodų, o tris kartus daugiau žmonių kartą gyvenime išgyvena sunkią depresiją. Tačiau VPSC atstovas Mindaugas Rusteika teigia, kad Lietuvoje yra 107 psichikos sveikatos centrai (PSC), o depresiją diagnozuoti ir gydyti gali ir šeimos gydytojas.
Komentuodamas naujienas, kad depresija sergančių žmonių mūsų šalyje per 11 metų padaugėjo nuo 380 iki 750 šimtui tūkstančių, specialistas sako, kad reikėtų pasižiūrėti, kaip Lietuva atrodo PSO ir ES šalių duomenų kontekste.
Serga 1,5 mlrd. pasaulio žmonių
Anot M. Rusteikos, PSO duomenimis, daugiau kaip 1,5 mlrd. žmonių serga psichikos sutrikimais ir trys ketvirtadaliai iš jų gyvena išsivysčiusiose šalyse. „350 mln. serga nuotaikos sutrikimais, iš kurių dažniausi yra depresiniai sutrikimai. 400 mln. serga nerimo sutrikimais, kurie taip pat gana glaudžiai susiję su depresiniais sutrikimais. Naujausiais Psichikos sveikatos organizacijos duomenimis, per praėjusius metus ES šalyse net 27 proc. visų suaugusių žmonių turėjo vieną sunkesnį ar lengvesnį psichikos sutrikimų epizodą. 18 proc. – du tokius sutrikimus, o 14 proc. – tris ir daugiau šių sutrikimų“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ vardija pašnekovas.
Daugiausia antidepresantų Europoje vartoja portugalai (15 proc.) ir lietuviai (11 proc.) – tai dvigubai daugiau negu ES vidurkis. Tačiau medikas taip pat tikina, kad panikos dėl to kelti nereikėtų. Jis atkreipia dėmesį, kad, PSO duomenimis, Europoje nepakankamą gydymą nuo sunkios didžiosios depresijos gauna 45 proc. žmonių, nerimo sutrikimų – 62 proc., panikos sutrikimų – 47 proc., o nuo priklausomybės nuo alkoholio – net 92 proc.
Lietuvoje pagalbą gauti lengviau
Pasak mediko, Lietuvos psichikos sveikatos rodikliai (savižudybių skaičius, alkoholio vartojimo mastai, prievartos ir agresijos tarp individų paplitimas) tikrai prasti. Priklausomybė nuo alkoholio – tarp „pirmaujančių“, o prievartos ir agresijos tyrimai rodo, kad paauglių ir jaunų žmonių žmogžudysčių skaičius dvigubai viršija ES vidurkį.
„Patyčių mokyklose lygmuo tikrai labai aukštas – net 70 proc. vaikų jas patyrė. O Švedijoje ir Čekijoje patyčias patyrė tik 20 proc. vaikų“, – apgailestauja M. Rusteika. Jis sako, kad mūsų rodikliai panašūs į kitų Baltijos šalių, Rumunijos ir Bulgarijos.
Vis dėlto, M. Rusteikos teigimu, psichikos sveikatos pagalbos požiūriu mes esame pavyzdys netgi išsivysčiusioms ES šalims. „Skiriamės tuo, kad 1997 m. buvo pradėti steigti psichikos sveikatos centrai, o 1999 m. tai tapo psichikos sveikatos priežiūros norma. PSC specialistai (psichiatrai, psichologai) teikia pirminio lygio pagalbą“, – pabrėžia pašnekovas.
Jis primena, kad žmogus į PSC specialistus gali kreiptis tiesiai, kaip ir į šeimos gydytoją. Be to, pagal nustatytas normas, šeimos gydytojas taip pat privalo mokėti diagnozuoti depresiją. Ir, anot pašnekovo, šeimos gydytojas turi teisę gydyti lengvesnius sutrikimus, išrašyti antidepresantus.
Paklaustas, galbūt depresija sergančių žmonių padaugėjo, nes ją diagnozuoti gali šeimos gydytojai, M. Rusteika sako, kad šuolis buvo didžiausias, kai pradėta steigti PSC. „Šiuo metu Lietuvoje yra net 107 PSC. Tada per kelerius metus depresijos atvejų padaugėjo net dvigubai. Po kelerių metų skaičius sumažėjo, ir tai parodė, kad žmonės drįsta ir randa galimybę kreiptis tiesiai į psichikos sveikatos priežiūros specialistus“, – teigia medikas.
Pasak jo, nuo kitų ES šalių mes skiriamės tuo, kad ten žmonės pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją, nes psichikos sveikatos specialistas yra aukštesnio lygio. „Jiems prieinamumas netgi blogesnis. O patirtis rodo, kad šeimos gydytojai moka diagnozuoti, bet, deja, ne taip gerai, kaip psichikos sveikatos specialistai“, – neslepia M. Rusteika.
Gydoma ilgai
Depresija, pasak M. Rusteikos, pasireiškia įvairiausiomis formomis. „Kartais būna trumpalaikių epizodų ir, PSO duomenimis, net 5 proc. visuomenės juos patiria. Tai prislėgta nuotaika, nukritęs darbingumas, paskendimas į problemas. Tačiau jie pasireiškia tam tikrais klinikiniais požymiais. O sunkią depresiją kartą gyvenime patiria net 15 proc. žmonių. Apie 20 proc. žmonių tokia depresija kartojasi kelis kartus“, – teigia medikas.
Jo tvirtinimu, depresija gydoma ilgai: „Netgi jeigu tai klinikinis atvejis ir skiriami antidepresantai, deja, pagal visas rekomendacijas, netgi praėjus ligos požymiams, vaistus reikia vartoti dar 6–12 mėnesių.“
Vis dėlto M. Rusteika ramina, kad antidepresantai yra grupė vaistų, kuri priklausomybės ir pripratimo nesukelia. „Antidepresantų vartojimas platesnis ir kažkuria prasme teigiamas. Ši vaistų grupė vartojama ne tik depresijai, bet ir nerimo sutrikimams gydyti. Netgi pageidautina, kad būtų jais gydoma“, – pabrėžia specialistas. Pasak jo, nerimo sutrikimams gydyti plačiai naudoti trankviliantai (lorafenas, diazepamas) kaip tik ir sukelia priklausomybę.
