Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, jog bankininkai vėl ginčus sprendžia padedami žudikų.
Po kelerius metus trukusios tylos nesutarimai bankų verslo užkulisiuose vėl sprendžiami pasitelkiant samdomus žudikus. Tai rodo pastarųjų dienų kriminaliniai įvykiai Rusijoje.
Kovo 11-osios rytą, kai lietuviai kėlė trispalves ir dalyvavo Nepriklausomybės atkūrimo šventei skirtuose renginiuose, Rusijos sostinėje Maskvoje surengta teisėtvarkos pareigūnų operacija „Perėmimas“.
Mat tą dieną Maskvoje buvo pasikėsinta į banko „Konversbank“ valdybos pirmininko ir pagrindinio Lietuvoje veikiančio „Snoro“ banko akcininko Vladimiro Antonovo tėvą Aleksandrą Antonovą. Jis yra banko „Snoras“ stebėtojų tarybos narys.
Išpuolis vėl sėjo baimę
Praėjusio trečiadienio rytą milijonieriaus V. Antonovo tėvo užpuolikas tykojo prie Raspletino gatvės 13-ojo namo, kuriame gyvena bankininkas.
Apsaugininko lydimas A. Antonovas net nespėjo sureaguoti, kai pasipylė kulkų kruša.
Kaip teigė rusų žurnalistai, penkios kulkos pataikė į A. Antonovą, viena – į asmens sargybinį. Paleidęs šūvius kaukėtas nusikaltėlis sėdo į mašiną ir paspruko. Tą patį vakarą bankininkas buvo operuojamas. Pranešama, kad jo gyvybei pavojus nebegresia.
Pareigūnams nepavyksta surinkti duomenų apie įtariamąjį, kuris prieš užpuolimą ar po jo buvo pastebėtas šalia nusikaltimo vietos.
Tačiau Rusijos teisėsaugai jau nebeliko abejonių, kad vienas „Snoro“ stebėtojų tarybos narių buvo apšaudytas dėl profesinės veiklos.
Praėjus dienai po išpuolio, bankas „Snoras“ Lietuvos žurnalistams išplatino kelis pranešimus, kuriuose teigiama, kad įvykis nesusijęs su „Snoro“ banku ir jo veikla.
„Įvyko kriminalinis nusikaltimas. Versijos pačios fantastiškiausios. Manau, kad šis nelaimingas atvejis neturi nieko bendra su banku, nes A. Antonovas yra „Snoro“ tarybos, kuri nesikiša į banko valdymo reikalus, narys“, − „Balsas.lt savaitei“ teigė „Snoro“ Investicinio verslo tarnybos direktorius Naglis Stancikas.
Teigiama, kad kruvinas incidentas gerokai išgąsdino užsienio investuotojus. Nusikaltimas padidino nerimą, kad užsakomosios žmogžudystės Rusijoje ir toliau klesti.
Britai atsuko nugarą
Tikrosios išpuolio prieš žinomų bankininkų šeimą priežastys vis dar tiriamos. Įvairių minčių kelia faktas, kad mėginta susidoroti su viešumo vengiančiu A. Antonovu. Vyras pastaruoju metu nedalyvavo bankininkystės sferoje. Jo sūnus Vladimiras buvo minimas net keliose skandalingose istorijose.
Verta prisiminti, kad vasario pradžioje „Snoras“ Didžiojoje Britanijoje negavo leidimo dirbti, nes, anot britų, pateikdavo klaidinančią ir ne visą informaciją. Tuomet britų Finansų rinkų priežiūros tarnybos kritikos sulaukė ir V. Antonovas.
Prieš kelerius metus Antonovams bandant pirkti vieną britų banką, prabilta apie galimus neteisėtus ryšius. Tada įtarimų šešėlis krito ant Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojo Andrejaus Kozlovo. Netrukus po skandalo jis buvo nužudytas.
Garsios bylos liūdna pabaiga
Bankininkas A. Kozlovas buvo sužeistas šūviais 2006 metų rugsėjo 13-ąją Maskvoje, sporto komplekso „Spartak“ teritorijoje. Kitą dieną ligoninėje jis mirė. Prieš pat A. Kozlovo nužudymą tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo nurodęs apvalyti šalies bankų sistemą, kuri, anot jo, vis labiau tarnauja kriminalinio pasaulio interesams.
A. Kozlovas buvo atsakingas už bankų priežiūrą ir licencijų jiems išdavimą. Jo iniciatyva Rusijoje buvo uždaryti keli pinigų plovimu kaltinti bankai. Nors praėjus kuriam laikui suimti žmogžudystės vykdytojai, iki šiol neaišku, kas buvo tikrieji A. Kozlovo nužudymo užsakovai.
Susprogdintas Vilniaus centre
Per devyniolika Lietuvos nepriklausomybės metų finansinių piramidžių, bankų griūtys ir kitokios piniginės katastrofos iš žmonių ištraukė daugiau negu milijardą litų. Tačiau buvo ir tokių bankų atstovų, kurie dėl neaiškių sandorių bei ryšių su kriminalinio pasaulio autoritetais sumokėjo gyvybe.
1995 metų gegužės 26 dieną sostinės centre, Vyriausybės rūmų pašonėje, savo automobilyje „Mercedes-Benz“ susprogdintas Rimantas Grainys, kadaise klestėjusio banko „Ekspres“ akcininkas. Taip baigėsi visagalio šulo, ant trumpo pavadėlio laikiusio turtingus verslininkus ir politikus, gyvenimas. Jis buvo aukščiausio lygio verslo banginis. Ir jo gyvenimas baigėsi šiuolaikiškai. Ne kiekvienas „naujasis lietuvis“ į dangų patenka tiesiai iš „Mersedeso“ salono.
Kaip viena iš versijų buvo įsiplieskęs konfliktas tarp didžiausių minėto banko akcininkų R. Grainio ir Vladimiro Naidūno.
Pastarasis R. Grainiui buvo skolingas milijoną JAV dolerių, tačiau juos grąžinti delsė. Pareigūnai vėliau išsiaiškino, kad R. Grainį susprogdino vienas garsiausių samdomų žudikų Valerijus Januškevičius. Jis 2001-ųjų rudenį dėl keliolikos nužudymų buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
2000-ųjų vasarą kitą buvusį banko „Ekspres“ vadovą V. Naidūną taip pat bandyta susprogdinti Vilniuje, kai su sargybiniu važiavo automobiliu „Lincoln“. Neištvėręs įvairių tarnybų dėmesio, jis daug ką pardavė ir jau kelinti metai gyvena uždarą gyvenimą sostinėje.
„Tauro“ imperijoje – „daktarų“ šešėlis
1993-iųjų vasarį Utenoje suimti Kauno „daktarų“ gaujos lyderiai Henrikas Daktaras ir Egidijus Abarius, pravarde Goga. Sulaikytiesiems buvo pateiktas kaltinimas, jog vėliau žlugusio „Tauro“ banko prezidento Genadijaus Konopliovo užsakymu terorizavo Utenoje veikiančios bendrovės vadovą Bronių Jankevičių. Po kurio laiko abu „daktarų“ veteranai buvo paleisti iš areštinės.
Šiandien yra duomenų, kad tai galėjo būti nulemta plačių G. Konopliovo ryšių tuometinėje šalies aukščiausioje valdžioje.
„Tauro“ banko bei „Lietverslo“ korporacijos prezidentas G. Konopliovas turėjo įtakos ne tik tuometiniam ministrui pirmininkui Adolfui Šleževičiui, bet ir prezidentui Algirdui Brazauskui. 1993 metais Lietuvos banko valdybos pirmininkas Romualdas Visokavičius siūlė uždaryti „Tauro“ banką. Tačiau privačią G. Konopliovo įmonę apgynė tais metais valdžios viršūnėse dominavę politikai, o R. Visokavičius buvo atleistas iš posto.
Įtakingus G. Konopliovo ryšius rodo ir tai, kad ta pati valdžia minėtam bankui suteikė teisę skirstyti 17 milijonų ekiu Europos Sąjungos kredito bei 1 mln. JAV dolerių Tarptautinio valiutos fondo kredito. Tuometinis Lietuvos banko vadovas Kazimieras Ratkevičius oficialiu raštu tarpininkavo, kad minėti kreditai būtų perleisti „Taurui“, kurio turtas buvo septynis kartus mažesnis už skirtas paskolas.
Paskolų pinigai buvo išplauti per G. Konopliovui priklausančias „Lietverslo“ korporacijos įmones. Neatmetama galimybė, kad prie to buvo prisidėjusi ir „daktarų“ gauja. 1997 metų birželio 23 dieną finansinėje bedugnėje atsidūręs bankininkas nusišovė, palikdamas 142,5 mln. litų „Tauro“ skolų.
TIK FAKTAI
Lietuvos apeliacinis teismas kovo 13 d. panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. priimtą nuosprendį ir dar kartą išteisino žinomą lenktynininką Alvydą Albrechtą, kuris buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad 1995 m. nužudė verslininką R. Grainį.
2003 metais Lietuvos akciniam inovaciniam bankui (LAIB) byla dėl tyčinio bankroto nutraukta nesurinkus kaltės įrodymų.
LAIB − vienintelio iš bankrutavusių bankų − prievoles perėmė valstybė. Iš biudžeto skirta 400 mln. litų atsiskaityti su indėlininkais ir banko sąskaitose pinigus laikiusiais juridiniais asmenimis.
1991 metų rugsėjo 25 dieną Kaune įsteigtas amžiaus afera Lietuvos bankininkystės istorijoje tapęs „Sekundės“ bankas.
1994-ųjų gruodžio 6 dieną paskelbta „Sekundės“ bankroto byla. Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo − daugiau nei 40 mln. litų.
1994 metų kovo 25 dieną sulaikytas „Sekundės“ banko vadovas Gintaras Dilys. Iškelta baudžiamoji byla dėl 43 mln. litų iššvaistymo. 1996-ųjų pavasarį G. Dilys nuteistas kalėti 6,5 metų. Bausmę jau atliko, dabar gyvena ir gana sunkiai verčiasi Kauno rajone, Kaišiadoryse.
G. Dilys buvo skolingas daugiau nei 2 mln. litų. Dalį jo skolos perėmė viena Kauno bendrovė.
Be „Investbank“ ir „Snoro“ A. Antonovo vadovaujamam „Konvers Group“ priklauso Rusijos bankai „Jenisej“ ir „BaikalInvest Bank“, Latvijos „Latvijas Krajbanka“ ir Didžiosios Britanijos „Konversbank Limited“.
Iš pradžių po pasikėsinimo informaciją žiniasklaidai paskelbęs Maskvos tardytojas tėvą supainiojo su sūnumi.
Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ teigimu, bankininkas A. Antonovas per incidentą buvo sužeistas į pilvą, petį ir plaštaką. Be to, kulkos sužalojo du kairiosios rankos pirštus, kuriuos teko amputuoti.
Pasikėsinimo vietoje rasta 18 šovinių tūtelių bei 7 kulkos. Tyrėjų nuomone, į bankininką šauta iš Maskvos samdomų žudikų pamėgto ginklo - „Makarov“ pistoleto su garso slopintuvu.
Į A. Antonovą Maskvoje kovo11-osios rytą buvo paleisti 5 šūviai. Banko „Snoras“ nuotr.
