O savo įmonių duris atvėrę verslininkai dalijasi visai kitokia patirtimi. Moksleiviai taip pat džiaugiasi ir buvusiomis pareigomis, ir oficialia alga.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Tarp automobilių sukasi kaunietis Majus ir pasakoja, ką jam teko dirbti vasarą.
„Davė daug darbų – nuo mašinų valymų iki numerių pakeitimo, taip pat išmokė registruoti mašiną, įkelti skelbimą jos, poliravau mašiną“, – vardija moksleivis Majus Markauskas.
Vaikinas sako, smagu prisiminti. Jis moksleivis, 16-metis, čia buvo pirmasis jo oficialus darbas. Pirmojo darbo patirtimi dalijasi ir 15-metė Augustė.
„Dirbau apskaitos skyriuje, tai reikėjo duomenis vesti, tikrinti, deklaracijas teikti. O sugalvojau – tai mama pasiūlė ir sutikau, galvojau, kad būtų faina pabandyti“, – pasakoja moksleivė Augustė Streikutė.
Darbą biure ar bendraujant su klientais išbandė ir jos bendraamžis Benas.
„Aš manau man sekėsi gerai, gavau daug pagyrimų. Kartais buvo, kad darbas pasibaigė anksčiau, nes viską per greit pasidariau“, – kalba moksleivis Benas Katkauskas.
Pagalba, kai išeina atostogų
Paaugliai atvirauja, ruošdamiesi pirmam darbui jaudinosi ir nerimavo. Panašiai jautėsi ir darbdaviai, nusprendę bent kelioms savaitėms įdarbinti tokius jaunus moksleivius.
„Susižinojom, ką darbo kodeksas sako, ir tam, kokias sąlygas mes galėtumėm sukurti, kad suteiktumėm galimybę jaunimui išbandyti save darbo rinkoj“, – sako „Elca Holding“ personalo vadovė Rasa Dzedulionė.
„Yra pagalba, dešinioji ranka, kai kiti kolegos gali išeiti ramiai atostogauti, ir žinai, kad nieks neskambins ir nekvaršins galvos, nes mes turim jaunuolį, kuris padeda“, – tikina „Polizinginiai.lt“ marketingo vadovė Justė Banė.
O jaunuoliai ne tik savo gebėjimus pasitikrino, bet dar ir savų pinigų užsidirbo.
„Jie turi daug stipresnę vertę nei iš tėvų pinigai“, – tikina Augustė Streikutė.
„Labai smagu buvo gauti savo uždarbį. Kiekvieną dieną važiavau, kažką dariau, labai patiko“, – antrina Majus Markauskas.
Įmonių atstovai sako, šiemet įdarbino darbuotojų atžalas, tačiau ateityje ketina tokią galimybę pasiūlyti ir kitiems paaugliams.
„Tai yra amžiaus grupė nuo 14 iki 16 metų, kuriems sunku oficialiai įsidarbinti, sudaryti pirmą darbo sutartį, gauti oficialų atlyginimą, gauti į savo kortelę“, – teigia „Elca Holding“ personalo vadovė.
Kaip rodo statistika, išties verslininkai dažniausiai vengia įdarbinti 14-16 metų paauglius. Pernai per 7 mėnesius Lietuvoje oficialiai dirbo 400 keturiolikmečių, šiemet apie 500. Penkiolikmečių tiek pernai, tiek šiemet dirbo panašiai – apie 1300. O dirbusių 17-mečių skaičius jau didesnis net dešimt kartų – ir pernai ir šiemet apie 13 000.
Surizikavę mitus paneigė
Daugiausia, žinoma, plušėjusių vasaros mėnesiais ir dirbusių nekvalifikuotą darbą.
„Moksleiviams dažniausiai buvo siūloma virtuvės darbininkais, padavėjais, barmenais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, valytojais ir pagalbiniai darbininkais, kambarinėm“, – pasakoja Užimtumo tarnybos atstovė Inga Nomeikienė.
Ir nors bendrai įdarbinamų nepilnamečių skaičius kasmet šiek tiek auga, pasak Užimtumo tarnybos atstovų, darbdaviai nenorą priimti daugiau paauglių pagrindžia savaip.
„Pagrindinė priežastis yra darbinės patirties neturėjimas, nepilnamečių motyvacijos stoka, jų nepamatuoti lūkesčiai ir didesnė atsakomybė“, – tikina Inga Nomeikienė.
O surizikavę verslininkai dalį mitų apie dirbusius moksleivius sklaido.
„Jie buvo labai atsakingi, jie ateidavo laiku visada, net jei reikėdavo pabūt ilgiau, jie neatsisakydavo ir į visus darbus jie žiūrėdavo labai atsakingai“, – dalijasi „Polizinginiai.lt“ marketingo vadovė.
Skaičiuojama, kad šiemet iki rugpjūčio Lietuvoje buvo įdarbinti apie 20 tūkstančių nepilnamečių.
.jpg)
