O ir paaukoti žmonės gali kur kas pigesnius produktus nei aukodavę ankstesniais metais. Tad apie kavą ar gardesnę arbatą skurstantieji, pavyzdžiui, senjorai, gali tik pasvajoti.
Į palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinį centrą vilnietė Žaneta atneša produktų. Sako, dalytis su skurstančiais jai labai smagu.
„Tas nedarbas. Mūsų mažos pensijos yra, ir žmonės už butą, moka, ir tos pajamos mažos. Ir va kitą kartą reikia pagalvoti, kad jeigu mes gerai gyvenam, tai nereiškia, kad ir žmonės aplinkui gerai gyvena. Reikia, iš tikrųjų, dalelę duoti, mes neduodam šimtais, kad ten dvidešimt eurų sumokėsim už tas prekes“, – kalba vilnietė Žaneta.
Žaneta į centrą, kur renkami produktai, žada užsukti ir kitą savaitę, apžiūrėjo, ką gali nupirkti ir palikti skurstantiems senjorams: „Uogienių pasižiūrėjau, konservų... Pasižiūrėjau, žirnelių galima nupirkti. Šventėms žmonėms. Sausainių, aliejaus, arbatos tai tikrai. Cukraus, kur einamiausias yra.“
Pasidalyti produktais moteris nusprendė pamačiusi socialinio centro skelbimą, kurio turinys liūdnas – šiemet per „Maisto banko“ akciją centro savanoriai surinko perpus mažiau negendančių produktų ir higienos prekių nei tai pavyko padaryti pernai. Tad iš šimto centro globojamų senjorų kol kas penkiasdešimčiai surinkti maisto paketo nėra iš ko.
„Šiuo metu, mūsų paskaičiavimais, trūksta apie 50 maisto produktų paketų. O trūksta visų ilgai galiojančių maisto produktų. Tai ir aliejus, cukrus, įvairios kruopos, mėsos konservai, higienos priemonės“, – kalba J. Matulaičio centro socialinė darbuotoja Kristina Balšakovienė.
O ir anksčiau, kaip aiškina centro atstovė, žmonės dažniau dalydavosi brangesniais produktais, o dabar, perkantieji kruopas ar cukrų, plačiau piniginę atveria imdami makaronus: „Kavos jau ir nebeturim, ir labai mažai surinkta jos.“
„Kiekvienais metais mažėja aukojančiųjų kavą, šokoladą, aliejų. Ir labai daug kiekvienais metais surenkam makaronų“, – teigia K. Balšakovienė.
Tad iki mėnesio pabaigos centro atstovai tikisi sulaukti aukotojų, besidalysiančių ir aliejumi, ir kava. Paliksiančių ir kitokių ilgai negenančių daiktų. Ir beveik pusšimčiui senjorų atsiras taip laukiami papildomi maisto daviniai. Tų, kas neturi laiko aukoti produktais, centro atstovai prašo paaukoti pinigų. Ir produktus skurstantiems pirks patys.
„Maisto banko“ vadovas nesistebi, kad socialiniai centrai praūžus akcijoms turi aukotojų papildomai prašyti negendančių maisto produktų. Paaiškėja, kad kai kurių centrų savanoriams per akcijas produktų žmonės aukoja gerokai mažiau, nei būdavę ankstesniais metais. Nes produktų kainos pasiekusios aukštumas ir nupirkti jų tiek, kiek norisi, gali ne kiekvienas.
„Turbūt reikia pastebėti tai, kad turbūt žmonės aukoja už tas pačias sumas. Bet maisto prekių kainos yra padidėjusios, tai už tą pačią sumą žmonės gali paaukoti šiek tiek mažiau prekių“, – tvirtina „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.
Ir prašo „Maisto banko“ savanoriai ne atskirų prekių, o produktų krepšelių senjorams ar daugiavaikėms šeimoms, priklausomai, kokia organizacija prekes renka. Tad propduktų krepšelį įpirkti gali ne kiekvienas. Juolab, kad ir prašančiųjų papildomų produktų Lietuvoje šiuo metu daugiau nei, pavyzdžiui, pernai – šiuo metu paramos maistu laukia per 170 tūkstančių žmonių. Pernai – 10 tūkstančių mažiau.
„Gruodžio mėnesį, nes atsiradus šildymo kaštams, padidėjus palūkanų normoms ir vis dar augant maisto kainoms, poreikis maistu tikrai didėja“, – teigia S. Gurevičius.
Tad Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinis centras ragina žmones nelikti abejingus ir iki mėnesio pabaigos aukoti negendančius maisto produktus bei higienos prekes. Nes kartais, kaip sako tris seniūnijas aptarnaujantis centras, užsuka ir visai svetimi žmonės prašydami pamaitinti, ir atsakyti tokiems pagalbos centras negali.
