Prieš 11 metų astronomai stebėdami tolimą supernovą įprastinės astrofizikos teorijos ribose niekaip negalėjo paaiškinti gautų duomenų – taip atsirado juos papildanti tamsiosios energijos teorija, aiškinanti greitėjantį Visatos plėtimąsi. Dabar mokslininkų komanda dar kartą pateikė netiesioginius jos egzistavimo įrodymus.
Mokslininkų komandai, pateikusiai naujus, nepriklausomus tamsiosios energijos egzistavimo įrodymus, vadovavo Alexey Vikhlinin iš Smitsoniano astrofizikos observatorijos (Smithsonian Astrophysical Observatory). Mokslininkai rėmėsi galaktikų spiečių stebėjimo rezultatais.
Kalbant apie tamsiąją energiją, kai kas ją maišo su tamsiąją materiją. Iš tikro, šios dvi teorijos yra susijusios daugiau pagal bendrą nežinomųjų skalę – mokslininkams aptikus dabartiniais metodais nedetektuojamą materiją, kuri sukuria didelį gravitacinį efektą, ji buvo pavadinta tamsiąja materija arba tiesiog tamsiąja medžiaga. Vėliau, aptikus Visatos plėtimąsi greitinančią jėgą, analogiškai pagal tamsiąją materiją ji buvo pakrikštyta tamsiąja energija. Iš tikro tamsioji energija apibūdina kažką, apie ką dabartinis mokslas neturi praktiškai jokių patikimų ir konkrečių duomenų.
Vikhlinin kartu su dar 7 mokslininkų komanda analizavo dviejų nutolusių galaktikų apsijungimą į spiečių, panaudodami rentgeno spindulių observatorijos Chandra ir orbitinės observatorijos ROSAT duomenis.
Specialiai sukurto kompiuterinio modelio pagalba mokslininkai nustatė, jog šios milžiniškos dujų ir dulkių sankaupos būtų susijungę į vientisą spiečių per 4 milijardus metų (beveik trečdalį viso Visatos amžiaus), jeigu kosmoso jėgos netrauktų jų į skirtingas puses. Palyginus realius stebėjimų duomenis, mokslininkai nustatė, jog realybėje šios galaktikos žymiai silpniau jungiasi į spiečių nei tai rodo sudarytas modelis. Tačiau modelyje įvertinus tamsiosios energijos poveikį, viskas stoja į savo vietas.
Apie tai mokslininkai papasakojo specialiai surengtoje spaudos konferencijoje (čia galima peržiūrėti spaudos pranešimą).
Prieš 5,5 milijardai metų galaktikų artėjimas gerokai sulėtėjo: tamsiosios energijos sukuriama „atskyrimo“ jėga susilygino su gravitacine objektų traukos jėga. Kitaip tariant, Visata išsiplėtė tiek, jog tamsioji energija nebeleido galaktikos spiečiams pritraukti materijos iš atokių vietovių. Dėl to, sulėtėjo ne tik jau esančių spiečių augimas, bet ir naujų spiečių formavimasis.
Pastarasis atradimas dar kartą įrodo Einšteino reliatyvumo teoriją (pagal kurią gravitaciniai efektai laikomi laiko ir erdvės savybėmis) ir tai, jog tamsioji energija yra tam tikra kosminio vakuumo savybė.
Moksliniai tyrimų straipsniai bus publikuoti 2008 metais žurnale „The Astrophysical Journal“.
Taip atrodo mokslininkų tyrinėtas galaktikų spiečius Abell 85 regimajame ir rentgeno spektre. Spiečius nuo Žemės nutolęs apytiksliai per 740 milijonų šviesmečių.©NASA/CXC/SAO/A.Vikhlinin et al. ir SDSS
Iliustracijoje pateikti galaktikų spiečiaus duomenys dar kartą patvirtina, jog tamsioji energija prieš 5,5 milijardo metų stabdė šių struktūrų augimą.©NASA/CXC/SAO/A.Vikhlinin et al.
Visatos evoliucija nuo neapibrėžtos masės link struktūrinių objektų: iliustracijoje vaizduojama Visatos struktūra skirtingais laiko momentais – praėjus 0.9, 3.2 ir 13.7 milijardų metų. ©NASA/CXC/SAO/A.Vikhlinin et al. ir SDSS
