Valstybės akcija, trunkanti vos kelias savaites, keiksnojama, o asmenys, laikinai įdarbinti surašymo metu, jaučiasi nusikaltėliais, besibraunančiais į svetimus būstus.
Surašymo akcijoje Lietuvoje dalyvauja beveik šeši tūkstančiai surašinėtojų. Dalis jų – bedarbiai, turintys galimybę prisidurti prie pašalpos arba užsidirbti „minimumą“. Tarnautojams išdalyti pažymėjimai, krepšiai, instrukcijos, kaip bendrauti su gyventojais, kada kreiptis pagalbos į policiją, tačiau surašinėtojai nėra tokie saugūs, kokie turėtų būti. Statistikos departamento organizacinis skyrius, kur koordinuojama surašinėtojų veikla, nuolat atakuojamas nepatenkintų gyventojų skambučiais.
„Kuo tik nesu išvadinta. Graudu darosi, kad žmonės tokie pikti ir nenori atlikti pilietinės pareigos – susirašyti“, - širdgėla dalinosi Gyventojų surašymų ir apklausų organizavimo skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.
Pažymėjimas sukelia įtarimų
Gyventojai piktinasi ne tik vadovybe, daugelis įtūžį lieja ant surašinėtojų - yra atvejų, kai šie buvo paimti įkaitais. Jaunas vaikinas, užsukęs surašyti gyventoją į nuosavą namą, esantį Vilniaus surašymo apylinkėje, sukėlė įtarimą: būsto šeimininkas ėmė kaltinti, kad pažymėjimas yra suklastotas, neišleido atgal, grasino iškviesti policiją.
Tačiau pareigūnus iškvietė pats surašinėtojas, tik policija atsisakė pradėti tyrimą, nes šeimininkas atsiprašė.
Tokių atvejų, kai būsto savininkai atsisako išleisti surašinėtoją atgal, yra ne vienas. Gyventojai skambina skyrių vedėjams ir reikalauja padiktuoti pavaldinio pažymėjimo numerį, kiti prašo apibūdinti išvaizdą, pasakyti pavardę.
Kaltinami kriminaliniais nusikaltimais
Surašinėtojai apkaltinti ir vagystėmis. Po to, kai vyriškis, surašęs visus gyventojus, išėjo iš namo, savininkai pasigedo piniginės. Tiesa, kai ją rado, įspėjo policiją, tačiau pareigūnai spėjo nuvažiuoti į įvykio vietą, bet supainiojo adresą ir sulaikė kitą, niekuo dėtą surašinėtoją. Dabar laikini Statistikos departamento darbuotojai įspėti nepasilikti vieni privačiose teritorijose.
Po to, kai žiniasklaidoje pasirodė įspėjimų, kad lipnūs lapeliai, palikti surašinėtojų ant gyventojų durų, vilioja vagis, Statistikos departamento vadovybė paragino mesti įspėjamus raštelius į pašto dėžutes.
„Tai nepagrįsti kaltinimai. Dėl to, kad buvo palikti lapeliai, vagysčių nepadaryta. Juk kai kurie žmonės, nenuklijavę lapelio, tiesiog nenori bendrauti su surašinėtojais. Paliktas raštelis tikrai nėra rodiklis, kad šeimininkų nėra namie“, - teigė Ramūnas Matonis, laikinai einantis Komunikacijos skyriaus viršininko pareigas Policijos departamente.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių nusikaltimų tyrimų vadovė Ala Kovakenko pranešė, kad užfiksuotas tik vienas nusikalstamas atvejis Vilniaus rajone: „Bet tai dar aiškinsimės“.
Moterys – padidintos rizikos grupė
Jaunos merginos bei moterys, surašinėjančios gyventojus, neretai sutinka ne tik šiurkščius, bet ir nemandagius asmenis. Kai kelios studentės atsidūrė bute, kur alkoholiu vaišinosi grupė vyriškių, jos sulaukė nedviprasmiškų siūlymų bei užgauliojimų. Viena jų neteko krepšio, kurios turinį panoro patikrinti šeimininkas.
Su asocialiais asmenimis bendrauti be policijos pareigūno surašinėtojams nepatariama. „Mums svarbi žmogaus gyvybė. Surašinėtojams patariama iš anksto surinkti policijos numerį ir, jeigu kas, skambinti“, - kartojo V. Vaitiekūnienė, susitikusi su surašymo skyrių vedėjais.
Tiesa, atsitikus nelaimingam atsitikimui, surašymo dalyviai turi galimybę paskambinti draudikams, kurie patvirtintų įvykį.
Moterys surašinėtojos skundžiasi nepagarbiu gyventojų elgesiu, kurie stengiasi įžeisti, varo lauk, atsisakydami suteikti duomenis. Tiesa, ne visi storžieviai. Vienas vyriškis, paskambinęs į surašymo apylinkę, dėkojo surašinėtojai, tikino, kad pakviestų ir pernakvoti, jeigu neturėtų žmonos.
Nuomininkai slapstosi
Itin daug rūpesčių surašinėtojai turi su žmonėmis, kurie nuomojasi būstą.
„Kadangi gyvenu name, kuriame surašiau gyventojus, žinojau, kad bute gyvena nuomininkai, tačiau jie ne tik atsisakė pateikti duomenis, bet ir apkaltino, jog pranešiu Mokesčių inspekcijai, kitoms institucijoms. Net į vidų neįsileido“, - pasakojo viena surašymo dalyvė savo vadovybei.
Pas nepaklusnius gyventojus ketina apsilankyti Surašymo apylinkių skyrių vedėjai, lydimi policijos pareigūnų.
„Kiekvienas gyventojas privalo suprasti, jog surašymas – tai valstybinė akcija, pilietinė pareiga. Jau susirašė Rusija, Baltarusija, Estija, Latvija. Dabar mūsų eilė susiskaičiuoti. Juk duomenys surašymo lapuose yra konfidencialūs ir niekur nebus panaudoti. Visi darbuotojai įspėti apie tai ir prisiekė“, - tikino organizacinio skyriaus vedėja V. Vaitiekūnienė
Gyventojai klaidinami
Nesusipratimų kyla ir dėl asmenų, vykdančių politinius įsipareigojimus bei renkančių parašus. Neseniai Vilniaus policijai teko aiškintis, kodėl moteris prisistato surašinėtoja.
Gyventojai pasiskundė, kad namus lanko moteris, kuri jau surinko duomenis. „Mus jau surašė“, - dažniausias atsakas surašinėtojams. Vėliau paaiškėjo, kad senyvo amžiaus gyventojai nesuprato ir asmenį, renkantį politinius parašus, palaikė surašinėtoju.
Vilniaus surašymo apylinkės skyriaus vedėjas stebėjosi, kad valstybė pati žlugdo pilietinę akciją: „Tuo metu, kai gyventojus lanko surašinėtojai, per radiją autobuse ar troleibuse sukamas įrašas, įspėjantis, kad gyventojai niekam neatidarytų durų. O ką daryti surašinėtojams, kuriems už kiekvieną lapą mokama po du litus? Niekas neatidarys durų. Laikini darbuotojai virto nusikaltėliais. Tai baisu“.
Statistikos departamentas įspėja, kad asmens kodo surašinėtojams sakyti neprivaloma.
Lina Grušnienė
