Lietuvoje prasidėjo didžioji javapjūtė. Į aruodus keliauja pirmasis šių metų grūdinių kultūrų derlius. Vasaros pradžioje buvo prognozuojamas rekordinis derlingumas. Nuogąstauta, ar bus kur dėti šiųmetinį derlių, viltasi, kad pagaliau nors šiek tiek papilnės gamtos nelepinamų žemdirbių kišenės.
Deja, ne visoms šioms viltims lemta išsipildyti. Ir vėl suprastėję orai kiša koją javų augintojams.
Juvelyriškas darbas
Salamiesčio ūkininkas Virgilijus Bernotas šiomis dienomis savo kombainą išvairuoja į ankstyvųjų žieminių kviečių lauką. Jais buvo apsėtas maždaug 100 ha plotas. „Jau apie 50 proc. šių kviečių nukūliau. Derlingumas siekia 5-6 t iš hektaro. Šiemet labai sunku pjauti. Javai sugulę, dažnai kemšasi kombainas. Pjūtis reikalauja juvelyriško kombainininko darbo. Greitis mažas, be lenktuvų ir kėliklių neapsieisi. Savo derlių doroju pats. Į 5 ha plotą net įvažiuoti negalima, nes paviršiuje tyvuliuoja vanduo. Tokie šlapesni metai paskutinį kartą mano ūkininkavimo praktikoje buvo maždaug prieš 20 m.
Jei viskas gerai klosis, šiomis dienomis turėčiau pabaigti pjauti ir rugius maždaug 20 ha plote. Iš hektaro šiemet jų prikuliu apie 4-5 t. Visus grūdus vežu supirkėjams į Rokiškį ir į „Agrojavų“ elevatorių Kupiškyje“, - dalijosi mintimis apie javapjūtę pašnekovas. V. Bernotas šiemet grūdinėmis kultūromis yra užsėjęs apie 200 ha. Anot jo, po savaitės ar dviejų, jei bus palankūs orai, pradės kulti vasarinius rapsus, vasarinius kviečius, miežius ir žirnius. Kol kas siūlomos supirkėjų kainos šį ūkininką tenkina. „Svarbiausia, kad tik Dievulis mums gerų orų nepagailėtų“, - sakė V. Bernotas.
Su rapsais neprašovė
Vienas stambiausių rajono ūkininkų Zigmantas Aleksandravičius, ūkininkaujantis kartu su savo sūnumi Gediminu, teigė, kad ūkininkavimas didelių žmogiškųjų jėgų reikalaujantis ir labai nuo gamtos poveikio priklausantis verslas.
Net pati moderniausia technika būna bejėgė prieš gamtos stichiją. Antai šiųmetinis neblogas derlius sugedo bestovėdamas laukuose. Drėgmė, saulės stygius labai pakenkė grūdų kokybei. Daugiausia šiemet jie priskirtini II arba III klasei ir pašarinių kategorijai. Taigi ūkininkai negaus planuotų pajamų. O kainos, anot pašnekovo, tikra loterija. Neprognozuojamų jos šuolių jau nebegalima paaiškinti rinkos dėsniais. Jas reguliuoja ne rinka, bet sėdintys javų biržose. Kylant supirkimo kainoms, neatsilieka ir sėklos, chemikalų, technikos kainos. Visa tai žemdirbiui ne į naudą. Gali nutikti taip kaip Čekijoje, kai ūkininkui nebeapsimoka kombaino vairuoti į laukus, nes būsimas derlius nepadengs jo išlaidų, bet bus dargi labai nuostolingas.
Z. Aleksandravičius džiaugėsi, kad šiemet sėdamas 700 ha žieminių rapsų pataikė. Jie gerai peržiemojo, neiššalo, kaip praėjusiais ir užpraeitais metais. Kasdien į rapsų laukus išvairuojami trys kombainai. Per dieną pavyksta jų prikulti maždaug po 365 t. „Šių metų derlių jau iš anksto esame pardavę supirkėjams. Vežame į Rygą, kur krauname tiesiai į laivus. Tam esu pasamdęs 10 vilkikų, kuriais kasdien galiu iš savo ūkio išvežti iki 500 t rapsų. Šiemet iš hektaro pavyksta prikulti apie 3,5-3,7 t. Pagal mano žemės derlingumą tai geras rodiklis. Auginu šiuolaikiškas veisles, naudoju naujausias augalų apsaugos priemones. Tikėtis apsieiti be viso to ir svajoti apie neblogą derlių nerealu“, - kalbėjo ūkininkas.
Z. Aleksandravičiaus kombainai jau suka ir į 850 ha kviečių plotą. Koks šiemet jų derlingumas, pašnekovas pasakyti dar negalėjo, nes tik pradėjęs šios kultūros pjūtį. Šiandien, anot jo, jau turėtų būti derlius nuimtas nuo 40 proc. visų jo pasėlių.
Kiek ir ko sėjo
Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Valentas Mankūnas sakė, kad šiemet rajone iš viso grūdinių kultūrų pasėta 27 tūkst. ha. Kupiškėnai ūkininkai šiais metais turi 1 160 ha žieminių rapsų pasėlių. Jų derlingumas svyruoja nuo 1,5 iki 3,5 t iš hektaro. Vidutiniškai prikuliama 2,5 t iš hektaro. Antai Pasvalio rajone, kur derlingesnės žemės, rapso prikuliama ir po 5-6 t iš hektaro.
B. Aleknienė