Šiemet jau penkti metai, kai keturi suvalkiečiai, senų automobilių mėgėjai, sumanė burtis ir įsteigė „Vilkaviškio senų vežimų klubą“.
Šiuo metu asociacijos statusą turinčioje organizacijoje jau apie keturiasdešimt narių. „Rūdys traukia rūdis“, – šypsosi vienas asociacijos iniciatorių ir jos vadovas Renaldas Darius Dulinskas.
Taupūs žmonės
„Senų vežimų klubo“ nariai daugiausia žavisi tuo technikos paveldu, kuriuo prieš 30 metų ir seniau važinėjo mūsų seneliai. Tai daugeliui gerai žinomi ar net turėti sovietiniai kampuotų formų automobiliai. Kiek laiko vyrai praleisdavo garažuose remontuodami ir čiustydami savo mašinas! Juk jos būdavo įsigyjamos per didžiausius vargus, joms paaukojamos visos santaupos, taigi išsvajotoji ratuota susisiekimo priemonė turėjo ir tarnauti visą gyvenimą.
Daugelis dar prisimena, kiek reikėjo pastangų norint apsirūpinti automobilių atsarginėmis detalėmis. Jeigu parduotuvė jų išmesdavo, kaipmat nusidriekdavo eilė, kiekvienas pasistengdavo įsigyti deficito, net jeigu tos detalės skirtos kitam automobiliui. Taigi apdairių senolių garažuose ir šiandien galima rasti originalių naujutėlaičių atsarginių detalių sovietiniams automobiliams. Jų grožio gerbėjams šiandien tokie senoliai ir jų garažai – tikras lobis restauruojant „senus vežimus“.
Apie savo etninio regiono žmonių taupumą ir skrupulingą automobilių saugojimą vyrai pasakoja anekdotus primenančias tikras istorijas. Antai vienas vilkaviškietis paprašė kartą savo draugo, kad nuvežtų į vestuves, tačiau šis, pamatęs, jog telkiasi tamsūs lietaus debesys, skubiai apsisuko pusiaukelėje ir pasakė: „Ką, aš dėl tavo vestuvių savo mašiną šlapinsiu?!“
„O Marijampolės buitinio kombinato direktorius savo žiguliuku važinėdavo tik tada, kai būdavo saulėta ir be vėjo, – tvirtina marijampolietis Kęstutis Kubilius, savo kolekcijoje turintis kaip tik šį puikios kokybės automobilį. – Atkreipkite dėmesį – salone nė karto nebuvo net rūkyta!“
Restauravimas užtrunka
Daugelis senų automobilių savininkų juos remontuoja, tiksliau, restauruoja patys. Renaldas Darius Dulinskas, jau keletą metų bedarbis, šiuo metu mėgina atkurti volgą GAZ-21. Penkeri metai praėjo, kol pavyko susirankioti reikalingas detales – radiatorių, variklį, laidus ir kt. Kiek laiko dar prireiks, kol pavyks atgaivinti automobilį, vyras nesiima spėlioti. Vienu metu jo dėmesys ir pastangos būna nukreipti keliems objektams.
Antai iki šiol dar nebaigtas restauruoti ZIM limuzinas. Tai buvo vienas pirmųjų automobilių, pradėtų restauruoti savo rankomis. Patirties įgijęs Renaldas Darius prie jo sugrįžta priešokiais, mat tam taip pat reikia įkvėpimo. Apskritai jis kritiškai vertina kelerių metų senumo darbo kokybę: „Reikėtų vėl laužti, naujai virinti“.
Nuo vaikystės dėl technikos galvą pametęs R.D.Dulinskas tvirtina, kad jo penkiolikmetis sūnus po truputį jau taip pat pradeda domėtis automobiliais. Žmona Lina su vyro pomėgiu taikstosi, nors kieme jau sunku būna peržengti per mašinų laužą.
Populiarūs ir kitur
Petras Žilionis buvo kaip tik tas žmogus, pas kurį pirmąjį kartą prieš penketą metų atėjo Renaldas Darius su idėja steigti vienminčių klubą. Vyrai šiandien su šypsena prisimena veiklos pradžią ir savo pirmąją išvyką („aplink bažnyčią“) vos keliais automobiliais, iš kurių vienas, žinoma, sugedo.
„Senų vežimų klubas“ dabar turi savo patalpas, vėliavą ir kitus atributus bei tradicijas – krikštynas, savo organizacijos gimtadienį, savaitinius susirinkimus, išvykas. Senų automobilių gerbėjai gražiai įsiliejo į regiono kultūrinį gyvenimą: organizuoja dviračių žygius, dalyvauja miesto šventėse, šefuoja vaikų globos namus.
Tarp senų automobilių gerbėjų – verslininkai ir pensininkai, ūkininkai, kita veikla užsiimantys įvairaus amžiaus žmonės. Daugiausia tai vyrai, nors yra ir trys moterys, kurios aktyviai palaiko savo partnerių pomėgį. Vienminčių yra ne tik Suvalkijoje, bet ir kituose Lietuvos regionuose, net Seime. Prisiekęs asociacijos narys yra Petras Gražulis, o Antanas Nedzinskas – geras „Senų vežimų klubo“ draugas.
Glaudus bendradarbiavimas lietuvius sieja su kaimynais – analogišku Rusijos Kaliningrado srities klubu (pasirašyta bendradarbiavimo sutartis), mezgasi ryšys su ukrainiečiais. Kai sueina automobilių mėgėjai, nebūna kalbų nei apie Drąsių Kedį, nei apie politiką. Šnekos sukasi tik apie „senus vežimus“.
Rengiasi turui į Ukrainą
Pernai vasarą „Senų vežimų klubas“ sukorė tūkstantį kilometrų aplink Lietuvą. Šiemet vyrai rengiasi dar didesniam iššūkiui – penkių tūkstančių kilometrų turui į Ukrainą.
Lvove rengiamas grandiozinis renginys, skirtas ZAZ-965, liaudyje vadinamo „kupriuku“, penkiasdešimties metų jubiliejui. Į automobilio gimtadienį svečiai su „kupriukais“ suvažiuos iš Europos, Azijos šalių.
R.D.Dulinskui jau teko lankytis šiame Ukrainos mieste, kad užmegztų ryšius su bendraminčiais. Įdomu, kad Lvovo senų automobilių klube susivieniję yra vien tik „kupriukų“ savininkai.
Vilkaviškietis neabejoja, kad sovietiniai automobiliai yra pajėgūs ištverti tolimą kelionę. „Senų vežimų klubo“ planuose – ne tik „kupriuko“ gimtadienis, bet ir susitikimai su tenykšte lietuvių bendruomene, kelionės tęsinys iki Odesos.
Irma Dubovičienė
