Griežtu kostiumėliu vilkinti, nepriekaištingai pasidažiusi moteris suspėja būti ne tik profesionali darbuotoja, bet ir mažiausiai trijų mažų padaužų mama – toks vaizdelis ne iš televizijos reklamos. Pasakoti apie tokias moteris itin pamėgo gyvenimo būdo laidos, mat visur spėjančios „supermamamos“ – užtikrintas ne tik šeimos stabilumo, bet ir finansinės gerovės garantas, bet kiek iš tiesų tokių yra?
O kaip tuo atveju, jei „supermama“ nevairuoja prabangaus šeimyninio automobilio ir nedirba prestižinėje įmonėje, o po darbo prekybos centre į namus skuba troleibusu? Ar tokia moteris dar patenka į „super“ kategoriją? Ar tokia mama noriai pasakos apie savo kasdienybę glamūriniam žurnalui? Veikiausiai žurnalams ši moteris net neturės laiko, pinigų ir jėgų skaityti.
Ar galima suderinti karjerą ir motinystę ir kiek tai kainuoja iš tiesų?
Stresas – neatsiejama gyvenimo dalis
Neseniai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausią stresą Didžioje Britanijoje patiria 24–34 metų amžiaus moterys. Šio amžiaus moteris paprastai kopia karjeros laiptais ir namuose rūpinasi mažais vaikais, rašo dienraštis „The Daily Mail“.
Ekspertai pažymi, kad streso tik daugėja, nes moterys mėgina subalansuoti darbinį, šeimyninį ir socialinį gyvenimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad dvi iš trijų apklaustų moterų, arba 67 proc., stresą patiria kiekvieną savaitę. Per metus statistinė britė patiria 208 streso priepuolius. Dažniausiai stresą moterims kelia sąskaitų apmokėjimas ir kitų finansinių problemų sprendimas sunkiais ekonominiais laikais. Moterys paprastai nerimo priepuolių patiria daugiau nei vyrai. Tokių priepuolių jie patiria daugiau nei penkis per savaitę. O vyrai tokių priepuolių patiria keturis kartus per savaitę ir atsigauna greičiau nei moterys.
Moterys taip pat teigia, kad beveik kasdien jaučiasi per daug apkrautos darbu. Tyrimo rezultatai rodo, kad streso priežastys moterų ir vyrų atvejais yra panašios. Keturi iš dešimties britų (39 proc.) patiria stresą, kai negali apmokėti sąskaitų, o 30 proc. žmonių nerimauja, ar spės per dieną padaryti visus numatytus darbus. Kas penktas britas (22 proc.) nežino, ar pavyks palaikyti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, o 12 proc. nerimauja turėdami priimti savo vaikų ateičiai svarbių sprendimų.
Sėkmės istorijos ir moterys-herojės
Sociologė Audronė Telešienė paklausta apie tai, kodėl Lietuvoje karjeros siekiančios, bet kartu ir motinystės neatsisakančios moterys jaučia stresą, sakė: „Lietuvoje teisinė bazė, kuri reglamentuoja šeimos ir profesinių pareigūnų derinimą yra tikrai sutvarkyta, bet teisinė bazė tikrai neatspindi tikrosios gyyenimo realybės, mat galimybės turėti „mamadienius“, dirbti laisvu darbo grafiku ar darbines užduotis atlikti ne darbo vietoje egzistuoja tik popieriuje. Kai konkrečioje įmonėje iškyla konkretus klausimas, labai stengiamasi to išvengti, tad moterys ir jaučia įtampą derindamos šeimą ir darbą.“
Anot sociologės, nors lietuviai vyrai neprisipažįsta, kad jaučia diskriminaciją, bet moterys yra tie šeimos nariai, kurie atsakingi už didžiąją dalį namų ruošos darbų: „Atrodytų, kad moterys turi lygias teises, bet krūvis buityje joms vis tiek atitenka didesnis.“
Į klausimą, ar tiesa, kad mūsų visuomenė linkusi dirbančioms ir vaikus auginančioms moterims taikyti dvigubus standartus? Jos privalančios būti ir geros darbuotojos, ir geros motinos, o jei kažkurio vaidmens nepavyksta atlikti idealiai, tuomet kyla nepasitenkinimas?
„Įdomu tai, kad mūsų žiniasklaida jau kurį laiką piešia tendencingą moters-herojės paveikslą. Dažniausiai akcentuojama, kad moteris augina mažą vaiką, o gal net keletą, ir yra pasiekusi karjeros aukštumų. Tokios moterys yra dažnai moterims skirtų žurnalų herojės. Yra atliktas ne vienas žiniasklaidos diskurso tyrimas, ir ši tendencija labai akivaizdi. Sėkmės istorijos, kurių yra pavieniai pavyzdžiai, tikrai neatspindi to, kaip jaučiasi dauguma.“
Pasak pašnekovės, reikia žvelgti ne tik į blizgiąją sėkmės istorijų pusę: „Moterys, kurios savo laiką skiria karjerai ir vaikams, paprastai šiek tiek nukenčia – joms nebelieka laisvo laiko sau, savo pomėgiams ir net sveikatai.“
Daugiavaikės moterys – smerktinas pavyzdys?
„Daugiavaikės šeimos dažnai nukenčia dėl to, kad socialinės rizikos šeimų yra tik keletas procentų, bet jų gyvenimo būdo šešėlis krenta visiems. Tarp sąvokų 'daugiavaikė šeima' ir 'asocialumas' kartais net dedamas lygybės ženklas, bet tikimės, kad ši tendencija ims nykti, mat atsiranda nauja moterų grupė, kurios ryžtasi gimdyti tris ir daugiau vaikų bei gali didžiuotis savo pasiekimais“, – kalbėjo sociologė.
Ar stresas stampa gyvenimo varikliu? „Moterys stresines situacijas išmoksta priimti kaip natūralią realybę, save suvokia kaip tas, kurios visą laiką kažką daro – nėra nė penkių minučių atokvėpio prie televizoriaus. Žmonės prie to įpranta, o praėjus tam laikotarpiui, kai vaikus reikia intensyviai prižiūrėti, jos lieka aktyvios ir įsitraukia į bendruomenių gyvenimą.
„Stiklinių lubų“ standartas
Anot pašnekovės, mūsų darbo kultūroje vis dar labai vertinama, kai darbuotojas savanoriškai dirba viršvalandžius, visuomet yra pasiekiamas, jam neatsitinka nenumatytų dalykų, o juk moterys, kurios augina mažus vaikus, dažnai šiems susirgus lieka namuose jų slaugyti, darbdaviai tokiais atvejais katučių ploti neskuba.
„Yra tokia „stiklinių lubų“ metafora, kuri atspindi situaciją, kad teisiškai jokio pagrindo diskriminacijai nėra ir visos galimybės sudarytos, bet kaip sunkiai praktikoje išsprendžiamos situacijos rodo, atsiranda „stiklinės lubos“, – kalbėjo moteris.
„Lietuvoje yra vienas pozityvus aspektas, kuris kompensuoja kitus, negatyvius dalykus – tai stiprūs socialiniai ryšiai šeimoje. Mūsų šalyje į anūkų ugdymą vis dar aktyviai įstraukia seneliai, dėdės, tetos ir kiti giminaičiai.“
