Kas šiais laikais net ir per Kalėdų atostogas ryžtųsi aukoti penkias ar šešias valandas, kad išsikeptų tortą? Laimei, keletą tokių žmonių pažįstu ir džiaugiuosi, jei pasitaiko proga juos aplankyti, kai tortas jau būna pagamintas.
Rašydama “tortas” iš tikrųjų turiu mintyse nuo prieškario laikų mūsų virtuvėje tvirtas pozicijas išsikovojusį “Napoleoną”, kurį šiek tiek nustūmė į šešėlį sveiko maisto idėjos ir prastėjančio sviesto kulinarams keliami keblumai.
Klasikinis “Napoleono” receptas gal iš tiesų įkandamas tik patiems atkakliausiems, tačiau išradingosios mūsų šeimininkės (-ai) sukūrė ir labai neblogų, moderniems tempams pritaikytų modifikacijų. Vieną jų ir siūlyčiau išmėginti švenčių laisvadieniais. Recepto istorija ilga ir graži, bet pirmiausia įsitikinkite, ar jis iš tikrųjų vertas įtraukti į parankinių receptų knygą.
Supaprastinto “Napoleono” tešlai reikia 700 g miltų, 250 g geros riebios grietinės, 500 g kiek įmanoma riebesnio ir grynesnio (be vadinamųjų augalinių riebalų!) sviesto, žiupsnelio druskos.
Ant didelės kočiojimo lentos ar kapoklės smūgiams atsparaus stalviršio papilami miltai. Juose padaroma duobutė. Į ją sudedama grietinė, kambario temperatūroje palaikytas sviestas, druska ir kapojama plačiu peiliu ar kapokle, kol visos sudėtinės dalys pavirsta vientisa mase, kurioje nebėra sausų miltų. Tešla suspaudžiama, pridengiama ir dedama į šaldytuvą, kad atšaltų.
Atšalusi tešla padalijama į 5-6 dalis ir iškočiojami blynai kepimui. Juos patogu išpjauti pasidėjus tortinę arba didelę plokščią lėkštę. Bet žiūrėkite, kad blynas tilptų ir į jūsų turimą kepimo skardą. Jei skarda nedidelė, tai blynų gali būti ir daugiau. Kepama vandeniu sudrėkintoje skardoje subadžius blyną šakute. Galima eksperimentuoti su įvairiais kepimo popieriais, tačiau patirtis liudija, kad geriau laikytis išmėginto būdo, mat blynai labai trapūs ir laupant prilipusį popierių byra. Dėl to ir iš skardos juos geriau išiminėti truputį pravėsusius. Šis patarimas liudija, kad net supaprastinto “Napoleono” kepimas reikalauja laiko ir kantrybės. Vis dėlto torto skonis ir bičiulių dėkingumas bei susižavėjimas atpirks visas sąnaudas.
Kremas sukamas iš 400 g gero sviesto, 120 g miltų, 350 g cukraus, 0,5 litro pieno, 2 trynių ir 1 citrinos.
Iš pradžių plačiadugniame inde kaitinamas sviestas. Jam ištirpus, beriami miltai ir kaitinama, kol pagels (kaip gaminant bešamelį). Tuo pačiu metu kitame puode verdamas pienas su cukrumi. Smarkiai maišant į užvirusį saldų pieną supilamas sviestas su miltais. Dar kiek pakaitinus puodas nukeliamas nuo ugnies ir pamaišant mediniu šaukštu masė atvėsinama. Įmušami tryniai ir sukama, kol kremas taps purus (bijantys salmoneliozės vartoja kiaušinių miltelius, bet tai nėra taip skanu). Pabaigoje supilamos citrinos sultys ir sudedama tarkuota cedra, t.y. geltonoji žievelės dalis (bijantys chemikalų, nuplauna citriną su ūkišku muilu).
Galiausiai blynai pertepami kremu. Truputis kremo paliekama šonų ir viršaus apdailai. Tortas paslegiamas, bet nelabai stipriai, nes yra trapus. Kai blynai nuo kremo suminkštėja ir sluoksniai gerai sukimba, torto kraštai gražiai nulyginami aštriu peiliu, aptepami kremu ir apibarstomi trupiniais, gautais iš nupjautų gabalėlių. Nudailinamas taip pat ir viršus.
