Praėjusių metų gruodį šioje Šiaurės Europos valstybėje buvo baigtas dvejus metus trukęs eksperimentas, kuriame dalyvavo atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai. Jiems kas mėnesį besąlygiškai buvo mokama po 560 eurų, iš šios pašalpos neatskaičiuojant mokesčių.
Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar besąlygiškai gaunamos pajamos gali geriau paskatinti bedarbius susirasti darbo nei įprasta bedarbio pašalpa, kurios mokėjimas nutraukiamas, vos tik asmuo pradeda gauti pajamų iš darbo.
Tai buvo didžiausias tokio pobūdžio pastarųjų metų tyrimas Europoje. Suomijos eksperimente dalyvavo tik darbo neturintys asmenys.
Tikrųjų „universalių bazinių pajamų“ šalininkai ragina skirti mėnesines išmokas, kartais vadinamas piliečių alga, visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų turtinės, šeimyninės ar darbinės padėties.
Suomių mokslininkų nuomone, jų tyrimo rezultatai gali būti svarbūs reformuojant šalies socialinės paramos sistemą.
„Bazinių pajamų gavėjams pasireiškė mažiau streso simptomų, jiems buvo lengviau susikaupti ir jie turėjo mažiau sveikatos problemų nei kontrolinė grupė“, – sakė už Suomijos socialines pašalpas atsakingos vyriausybės agentūros KELA vyresnioji mokslo darbuotoja Minna Ylikanno.
„Jie turėjo didesnį tikėjimą savo ateitimi ir tuo, kad gali daryti poveikį visuomeninių problemų sprendimui“, – sakoma pranešime.
Kol kas tyrimo rezultatai yra preliminarūs ir remiasi tik pirmųjų eksperimento metų duomenimis, todėl penktadienį paskelbtos išvados dar nėra galutinės.
Tačiau aišku, kad bedarbių gautos besąlygiškos išmokos nepaskatino jų susirasti darbo, sako projekto mokslininkai.
„Bazinių pajamų gavėjai nebuvo nei geresni, nei blogesni už kontrolinės grupės narius, kalbant apie darbo susiradimą atviroje darbo rinkoje“, – patikino Ekonominių tyrimų darbo instituto (LIER) tyrimų koordinatorius Ohto Kanninenas.
Suomijos socialinių reikalų ministrė Pirkko Mattila penktadienį pripažino, kad vyriausybė neturi planų šią schemą įvesti visoje šalyje.
„Nors eksperimentui sukurtas bazinių pajamų modelis veikiausiai nebus pritaikytas plačiau, manau, kad šis eksperimentas buvo labai sėkmingas“, – sakoma ministrės pareiškime.
„Galime naudoti eksperimento duomenis pertvarkant mūsų socialinės apsaugos sistemą; tai bus kita svarbi reforma“, – nurodoma jame.
Panašūs eksperimentai taip pat buvo atlikti Kanadoje ir Kenijoje.
Suomių mokslininkų eksperimentas sulaukė kritikos savo šalyje. Vietos profesinės sąjungos paragino darbdavius verčiau mokėti tokį minimalų darbo užmokestį, kad nereikėtų papildomų pašalpų.
Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pareiškė, kad bazinių pajamų programa Suomijoje ekonomiškai nebus sėkminga ir dėl jos didelis skaičius žmonių gali atsidurti dar didesniame skurde nei yra dabar.
2017 metais šveicarai referendume atmetė radikalų pasiūlymą visiems gyventojams besąlygiškai mokėti bazines pajamas. Pasak šio projekto kritikų, tokia sistema būtų naudinga tinginiams ir neatsakingiesiems.
