Yra toks posakis: nieko nėra blogiau už operą... Gal tik baletas.
Tačiau įsivaizduokite, kad baleto metu jūs galite gerti alų, švilpti ir šaukti bei bet kokiu metu nueiti į tualetą. Ant scenos nešokinėja vyriškiai aptemptais triko, o ritminga muzika užveda jei ne kojų judinimui, tai bent galvos linksėjimui.
Visa tai galima buvo išvysti Gruzijos nacionalinio baleto Sukhišvili pasirodymo metu Utenos pramogų arenoje.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Tai nereiškia, kad į renginį rinkosi kažkokių nepraustaburnių prasčiokų minia. Visai ne. Publika buvo išauklėta, gražiai pasipuošusi ir įvairaus amžiaus.
Puspilnėje salėje susirinkusiems nereikėjo ilgai laukti, ir po iškilmingo pristatymo scenoje pasirodė aistringieji gruzinai.
Akompanuojant skirtingais instrumentais apsiginklavusiam ansambliui, baleto artistai sekė istorijas apie gruzinų dvasią ir išgyvenimus. Su tragiškumu, artistiškumu ir temperamentu šokėjai ant pirštų galų žaibiškai besisukantys ar į neįtikėtiną aukštį pašokantys demonstravo itin profesionalią techniką, o jų triukai ne tik užėmė kvapą, bet ir atrodė kartais pavojingi sveikatai.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Iššokęs į didelį aukštį šokėjas nusileisdavo ant kelių ir, lyg būtų guminis, akimirksniu vėl atsistodavo ant kojų.
Moterų šokiai nors ir užbūrė savo grakštumu, jausmingumu ir gilumu, tačiau kartais atrodydavo truputį nuobodoki. Tuo metu mamos galėdavo sugaudyti savo bėgiojančius vaikus, o apsaugos darbuotojai – filmuojančius žiūrovus.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Apsiavę ne įprastais baleto artistų puantais, o minkštais odiniais bateliais, gruzinai šoko ir sukosi ant pirštų galų, tačiau dar didesnį įspūdį susirinkusiems kėlė šokiai su kardais. Ritmingai kovodami vienas su kitu aistringieji Kaukazo džigitai kapojosi taip, kad net žiežirbos lakstė aplinkui, o publika iš pasitenkinimo jiems pritarė plojimais.
Jei karas Gruzijoje būtų vykęs kardais, o ne tankais – tikriausiai jis baigtųsi visai kitaip.
Spektaklis puikus, suteikęs daug emocijų ir išgyvenimų, tačiau buvo viena problema. Tai renginio trukmė – dvi valandos. Visą vaidinimą sėkmingai sutalpinus į pusantros valandos veiksmą, būtų daug dinamiškesnis ir ne toks monotoniškas reginys.
Visi suktukai ir šokinėjimai, nors ir pakeitus sceninius drabužius, nebeatrodė tokie įspūdingi, o kadangi siužetinę liniją pagauti sekėsi sunkiai, teko įsivaizduoti beribį Gruzijos gamtos grožį, senų miestų ir drąsių žmonių kraštą, kur „Boržomi“ upeliai teka nuo sniegu pasidengusių kalnų, lenkdami laukuose besiganančias avis.
Kartą gyvenime Gruzijos nacionalinį baletą Sukhišvili pamatyti būtina, tačiau antrą kartą eiti... Hm...
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Ruslano Kondratjevo nuotr.
