Ar norėtumėte savo dukrą pavadinti Rosida, Inija, Genoveita, Raja, Leta, Keira, Aidesta, gal sūnui tiktų toks retas vardas kaip Darenas, Ritas, Endrius, Antaris, Fabijus, Giris ar Neitanas?
Prieš keliolika metų Lietuvoje imti rodyti meksikietiški serialai įnešė tikrą sumaištį vardų madoje, mat viena po kitos pasipylė Izauros, Sandros, Izabelės. Tokie anuomet egzotiškais laikyti vardai šiandien nebeišsiskiria iš vardų įvairovės, o tėvų prisipažinimas, kad vaikas buvo pakrikštytas dėl to, kad visa Lietuva ėjo iš proto dėl „muilo operų“ herojų, dabar taip pat kelia šypseną.
Matyt, įtakos tėvų fantazijai turi ir lietuviškos scenos žvaigždės, šviečiančios taip ryškiai, kad krikštijant vaikus norisi patobulinti jų sceninius vardus: Šilutėje užfiksuotas atvejis, kai tėvai norėjo mergaitę pavadinti Mija, tačiau teigė, jog varde „j“ raidės apskritai neturi būti. Vėliau vis tik nutarta vardo nekeisti. Klaipėdiškių šeima sūnui davė Gėjaus vardą, kurį vėliau jis pasikeitė kitu.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo populiariausi šie mergaičių vardai: Emilija, Gabija, Ugnė, Urtė, Austėja, Gabrielė, Kamilė, Ieva, Goda, Augustė, o berniukams buvo dažniausiai duodami šie: Matas, Nojus, Lukas, Kajus, Dovydas, Gustas, Ignas, Jonas, Dominykas, Rokas.
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos Agnės Lukauskaitės teigimu, neįprastų vardų užregistruojama nedaug: „Keistesnių pasitaiko vos vienas kitas: mergaičių vardai – Bėja, Etmė, Girėna, Bazilė, Gluosnė, Liberta; berniukų vardai – Karigaila, Tauras, Vytis. Pagal užregistruojamų vardų skaičių gana retas vardas yra Ąžuolas. Taip pat pasitaikantys vardai – Mintautas, Elgas, Ugis.“
Duoti du vardus – nemadinga
Spaudos puslapiuose vis pasirodo šiurpinanti lietuvių emigracijos statistika, tad į klausimą, ar keliaudami po pasaulį lietuviai linkę savo vaikams teikti užsienietiškus vardus, specialistė sakė: „Dažniausiai šis reiškinys pastebimas mišriose šeimose, kurių vienas iš tėvų yra lietuvis, kitas – užsienio šalies pilietis. Lietuvių šeimos, gyvenančios užsienyje, prisilaiko tradicijų ir savo vaikams stengiasi suteikti arba senesnius lietuviškus, arba pakankamai gerai žinomus vardus.
Į klausimą, ar tėvai dažnai registruoja mišrius vardus, pašnekovė atsakė: „Pas mus kol kas nėra madinga duoti vaikui du vardus, bet tokių atvejų pasitaiko. Dažniausiai du vardus vaikams suteikia užsienyje gyvenančius šeimos, vaiko gimimą pageidaujančios įtraukti į apskaitą ir gauti lietuvišką gimimo liudijimą.“
Pašnekovės teigimu, dažnai prieš duodami dvigubą vardą, tėvai būna praktiški ir apsvarsto, kad vaikui vėliau teks abu vardus įrašyti dokumentuose. „Tokių atvejų, kad metrikacijos skyrius atsisakytų registruoti vardą, nebuvo ir vardų, kurie žemina orumą, nepasitaikė. Būna, kad tėvai prašo įrašyti vaiko vardą ne pagal Lietuviškus rašmenis. Prašoma įterpti „x“, „w“ ar dvi priebalses. Į tokius pageidavimus neatsižvelgiame ir stengiamės paaiškinti, kad privalu laikytis lietuvių kalbos rašybos taisyklių. Tokių atvejų pagausėjo pastaraisiais metais, anksčiau panašūs pageidavimai buvo retesni“, – sakė A. Lukauskaitė.
Lietuviški vardai neišnyks
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ne vienas tėvas ar motina svarstė, kad vaikui reikėtų duoti tokį vardą, jog užsieniečiui netektų laužyti liežuvio bandant pakalbinti lietuvaitį. Išradingi tėvai net rado būdų, kaip lietuviškus vardus „adaptuoti“. Pavyzdžiui, nuo upėvardžio atsiradusį moterišką vardą Ūla galima supaprastinti į Ula. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai į užsienį išvykę tautiečiai net nesivargina kaimynų mokyti ištarti savo vardą, tuomet Rūta tampa Ruth, o Antanas – Antony.
Apie tai, ar daug registruojama lietuviškų vardų, tokių kaip Agota, Ona ar Kazimieras, pašnekovė sakė: „Nedaug, net per pačias Jonines gimusių Jonų ar Jonių būna labai nedaug. Mažai tikėtina, kad šie vardai ateityje išpopuliarės, bet visiškai taip pat neišnyks, nes jų kasmet užregistruojamas panašus skaičius.“
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos teigimu, pasitaiko atvejų, kai tėvai ateina registruoti vaiko vardo šiek tiek abejodami dėl savo sprendimo, tuomet jiems pasiūloma neskubėti ir dar kartą viską apsvarstyti.
Pasikeisti vardą nesunku
Apie tai, ar daug žmonių nori pakeisti vardą, Dalia Sivickienė sakė: „Šių metų birželį vardą panoro pasikeisti trylika žmonių, gegužės mėnesį – 8, balandžio – 6. Per mėnesį gauname apie 60 prašymų pakeisti vardą arba pavardę ar abu.
Į klausimą, kokias dažniausiai priežastis nurodo žmonės, panorės pasikeisti vardą, pašnekovė atsakė: „Nereikalaujama nurodyti keitimo priežasties. Yra numatyta keletas atvejų dėl pavardės keitimo, o vardo keitimas gali būti ir visai nemotyvuotas.“
„Į mus kreipiasi emigrantai, kurie nori keisti savo vardus į užsienietiškus, naujoviškesnius, o Lietuvoje gyvenantys žmonės dažnai nori įteisinti savo krikšto vardus. Būna atvejų, kai žmonės svajoja apie kokį nors vardą, kuris nėra labai gražus ar yra koks nors trumpinys, tuomet stengiamės parodyti, kaip jis skamba su pavarde ir pan. Dažnai tai būna tik pamąstymai ir dalis interesantų užsuka tiesiog pabendrauti, pasikalbėti. Būna žmonių, kuriems nepatinka jų vardas ir jie nori jį pakeisti „į kažkokį kitą“, bet nežino, koks jiems patiktų.“
Moters teigimu, jei žmogus simpatizuoja vienam ar kitam vardui, civilinės metrikacijos darbuotojai neskuba to vardo „įforminti“, o pasiūlo žmogui pagyventi su šiuo vardu: paprašyti juo jį vadinti draugų, artimųjų ir taip įsitikinti, ar vardas jam tinka.
Vardo pakeitimo procedūra trunka du mėnesius, o naujo vardo kaina – 42 litai, tiek reikia sumokėti už formalumų tvarkymą.
