Svarbiausias narkotikų liūne įklimpusių tikslas – kuo greičiau susiveikti dar vieną dozę. O jos tekainuoja vos tris dolerius. TV3 žurnalistai apsilankė Kensingtone, kuriame šimtai žmonių, apsisvaiginę stipriais narkotikais tiesiog merdi gatvėse. Siužete išvysite ir kas tiems žmonėms tiesia pagalbos ranką. Įspėjame – siužetas neskirtas nepilnamečiams.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Matote mano kairėje „farus“ su švieselėmis? Dažniausiai jų čia pilna“, – sakė Ramonas.
Narkotikais ir žmonėmis-zombiais pagarsėjusį Filadelfijos Kensingtono rajoną aprodė buvęs narkotikų prekeivis, 58–erių Ramonas.
„Farai“ bando sukontroliuoti žmones. Čia jų anksčiau būdavo šimtai. Šimtai. Matote, vėl „farai“? Jie kontroliuoja, kad žmonių čia nebūtų. Jie pristatė barikadų, kad žmonės čia nestovėtų“, – apie policijos veiksmus kalbėjo 58–erių vyras.
Rajonas pasikeitė neatpažįstamai
Į akis Kensingtone iškart krenta arba visiškai „išsijungę“, arba aplinkoje dar šiek tiek besiorientuojantys žmonės. Tiesa, tikriausiai, neilgam. Tačiau Ramonas sako – narkomanų rojumi Kensingtonas buvo ne visada.
„Tai buvo vienas gražiausių rajonų. Kai buvau mažas, mane čia atsiveždavo mama. Man tai būdavo lyg kelionė į Disnėjaus pasaulį. Čia buvo puiku – maistas, skirtingos kultūros, visi mandagūs. Viskas buvo gyva ir tiesiog nuostabu, o dabar pažiūrėkit“, – pasakojo Ramonas.
Kensingtoną, apie kurį pasakoja Ramonas, ir Kensingtoną, kurį matome dabar, skiria keli dešimtmečiai. Kadaise klestėjęs Filadefijos darbininkų rajonas, virto viena baisiausių visos Amerikos vietų – narkotikų pragaru po atviru dangumi.
Vaizdai nieko nestebina. Jaunas vyras atsargiai nutaiko švirkštą su adata sau į kojos veną ir susišvirkščia narkotikų. Tiesiog gatvėje. Vidury baltos dienos. Ir tokių kaip jis ant šaligatvio – dešimtys. Arba simboliškame Laisvės statulos fone.
„Žmonės neatvažiuoja į Kensingtoną susirasti antros pusės, susituokti ir auginti šuns. To tu čia nerasi. Bet visi iš čia išvažiuoja furgone, tik vieni į morgą, kiti į kalėjimą“, – teigė vyras.
Ramonas mus įspėja saugoti ne tik daiktus, bet ir save. Nors neatrodo, kad galėtų ką nors padaryti, visgi kas dedasi žmonių galvose, nežinia. Galima matyti, kaip vieni kovoja su įsivaizduojamais demonais, kiti „išskridę“ taip toli, iš kur vargiai grįžtama, o jei ir grįžtama, tai iki kito karto. „Narkodyleriai“ pasirūpina, kad per daug neišblaivėtum. Štai matyti, kaip juodaodis iš rankovės traukia dozę ir paduoda ją ir taip merdintiems narkomanams.
„Narkotikai čia ant kiekvieno kampo. Jie varžosi, todėl dalina juos nemokamai. Gali paleisti, pavyzdžiui, 100 dozių. Tai beprotybė. Kiek žmonių nuo to miršta“, – apie narkotikų dozes pasakojo „The Rock“ darbuotojas Ramonas.
Ramonas pasakoja – žmonės zombiais čia virsta jau nebe nuo heroino, o daugiausia nuo opioido fentanilio ir jo atmainų arba „tranq“ – veterinarijoje raminti didelius gyvūnus naudojamo ksilazino, fentanilio ir kokaino „kokteilio“.
„Nueikite už kampo. Ten nerasite heroino. Iš jo belikęs tik pavadinimas. Tai „tranq“, fentanilis, kai kur ir karfentanilis, kuris „išjungia“ dramblį. Ar galite įsivaizduoti smulkų žmogų? Vos tik susileidi į veną, tavęs nebelieka. Jis šimtą kartų stipresnis“, – pareiškė „The Rock“ darbuotojas.
Fentanilio aukų daugėja
Fentanilis į Ameriką plūsta iš Kinijos per Meksikos narkotikų kartelius ir šalis kovą su narkomafija kol kas pralaimi. Mirčių nuo perdozavimo Amerikoje drastiškai daugėti ėmė nuo 2019–ųjų. Tada skaičius siekė beveik 69 tūkstančius. Po poros metų perdozavusiųjų mirtys perkopė 100 tūkst., o pernai siekė jau daugiau nei 112 tūkstančių.
Kensingtonas – sukrečianti Amerikos problemos iliustracija. Šis rajonas – savotiškas pragaro ratas, Bermudų trikampis. Atvykę pavartoti, žmonės namo dažniausiai taip ir nebegrįžta, virsta benamiais ir lieka gyventi gatvėje.
Didžiausias paradoksas tame, kad juos nuo pagalbos skiria vos keliasdešimt žingsnių, tačiau esant tokioje būsenoje net ir toks mažas atstumas atrodo neįveikiamas. Tad prie jų, sukalbėję maldas, eina Kensingtone įsikūrusios koplyčios „The Rock“ savanoriai – angelai su salotinėmis liemenėmis.
Kalbasi, nesibaido nosį riečiančių kvapų, nebijo įlipti į narkomanų pridarytas išmatų krūvas, būti iškeikti ar nustumti, rodo, kad pagalba čia pat, tereikia tik panorėti, skleidžia čia Dievo žodį. Štai vienas jų moteriai skaito Bibliją, vildamasis, kad vilties žinia per tamsą prasibraus ir iki jos.
„Niekam nieko negali įkalti į galvą, negali jiems pasakyti: „Ateik į bažnyčią – tau patiks.“ Tai neįmanoma. Niekam – nei tau, nei man, nei jam – iš to nebus naudos. Pagalbai ateina savas laikas. Žmogus turi būti tiek palūžęs, kad ateitų ir pats pasakytų: „Aš noriu“, – tikino „The Rock“ darbuotojas.
Savanoriai tikina: kad juos atsimintų, tą patį žmogų jiems užkalbinti tenka apie 20 kartų. Taip užsimezga ryšys. Papasakoję savo istorijas, narkomanai įsitikina, kad kažkam rūpi, kad šiems žmonėms jie nėra tik visuomenės šiukšlės. Kai kurie jų savo gelbėtojus pamatę apsikabina.
„Tai – ne raketų mokslas. Tau nereikia begalės diplomų, kad tiesiog būtum nuolankus, kad parodytum jiems malonę ir gailestingumą. Kaip kad Dievas rodo mums“, – sakė vyras.
Svarbiausia, pasak Ramono, šių žmonių neteisti. Jis ir pats galėjo pasukti tokiu keliu. Kensingtone maitino žmones šiais nuodais, tada atsidūrė kalėjime. Jam grėsė 45–eri metai už grotų. Tačiau tik susirgęs vėžiu jis suprato, kad deda tašką gyvenime tokiame, koks jis buvo iki tol.
„Aš buvęs narkotikų prekeivis. Galiu su visais pasidalinti savo istorija, tačiau tuo pat metu galiu visiems parodyti, kad yra kelias iš čia, kad galima rinktis kitą kelią, kad būna kitaip nei čia, kad yra vilties“, – teigė Ramonas.
Viltis atbunda ir jaunam vyrui. Jis jau buvo benueinantis, tačiau apsisuka ir grįžta prie savanorės. Žada jai nueiti tuos sunkius pora šimtų žingsnių, kur jo laukia pagalba. Aišku, niekada nežinai, ar žengdamas tuos žingsniu neapsigalvos.
„The Rock“ iš narkotikų liūno jau padėjo išbristi tūkstančiams žmonių, neretai per mėnesį į įvairias reabilitacijos programas išsiunčia po 50–60 narkomanų, tačiau ateiti turi pats. Iš gatvės net ir merdinčių narkomanų paimti neleidžia įstatymas.
Bandoma apsaugoti ir jaunimą nuo grėsmių
Atėjus į „The Rock“, laukia ir maistas, ir dušai, ir nauji drabužiai, ir detoksikacija, – viskas, ko reikia naujai pradžiai. Viskas nemokamai.
„Turiu žmonių, kurie padės čia ir dabar. Kai jie ateina, turiu vos penkias minutes juos galutinai įtikinti. Antraip apsigalvoja. Sakau jiems: „Pagalbai suteikti reikia vieno skambučio. Išsiųsiu tave iš čia tą pačią dieną, jei tik tu to nori“, – kalbėjo vyras.
Jau akivaizdu, kad „The Rock“ ne tik koplyčia. Tai žmonių gelbėjimo namai Kensingtone – ir tų, kurie jau ritasi dugno link, ir tų, kurie gyvenimą tik pradeda. Čia kiekvieną dieną saugų prieglobstį randa dešimtys vaikų. Jie čia gali sportuoti, mokytis, bendrauti, bent trumpam atitraukti mintis nuo to, ką gyvendami šiame rajone, kiekvieną dieną mato gatvėje.
Ypatinga reikšmė čia skiriama boksui. Kasmet Kensingtone vyksta bokso turnyras, į kurį susirenka apie tūkstantį žmonių.
„Šis rajonas yra žinomas kaip Rokio blokas. Čia buvo filmuojamas filmas „Rokis“, o čia mūsų pastorius su Silvesteriu Stalone“, – pasakojo „The Rock“ darbuotojas.
„The Rock“ Kensingtone veikia įkvėpti ir nepalaužiamojo Rokio pavyzdžio, ir savo tikėjimo, į kurį visad gali atsiremti ir padėti tiems, kuriuos ta pagalba gali sugrąžinti į gyvenimą.
„Mūsų maldos čia, savanoriai čia, visi resursai čia. Klausimas, tik ar tu nori? Jei nori – esame čia tam, kad tau padėtume. Kiekvieną dieną. Jei nesulauksi pagalbos šiandien, padėsime rytoj. Mes nesustosime“, – sakė Ramonas.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O jus dar ant Trumpo stumiat.
