Spalio 4-ąją pasaulyje minima Tarptautinė gyvūnų diena, deja, Lietuvoje spaudos antraštėse dažniau mirga liūdnos naujienos. Šalyje smarkiai pablogėjus finansinei situacijai, kai daug žmonių neteko darbo ir susidūrė su kitomis sunkmečiui būdingomis problemomis, dažnai nusivylę žmonės pyktį ir susikaupusią agresiją išlieja ant savo augintinių.
Sunkmečiu gyvūnus meta į gatvę
Všį „SOS gyvūnai vadovė Ilona Mezenceva sakė: „Taip, tokia tendencija yra labai ryški. Sunkmečiu smarkiai padaugėja smurto ir gyvūno išmetimo iš namų atvejų, kur kas daugiau gyvūnų atiduodama į prieglaudą - žmonės masiškai atsikrato savo augintinių.“
Į klausimą, kokie žmonės dažniausiai skriaudžia savo augintinius, moteris sakė: „Labiausiai linkę smurtauti asocialūs asmenys arba žmonės, kurie gyvūną yra pasiėmę spontaniškai ir gerai neapgalvojo savo sprendimo bei atsakomybės. Vis dažniau gyvūnų atsikrato pensininkai, gal tai susiję su paramos trūkumu. Pasitaiko atvejų, kad situacija ypač komplikuojasi, kai gyvūnas yra netinkamai auklėjamas ir prižiūrimas.“
Dažniausi smurtautojai – jauni žmonės
Pasak pašnekovės, prieš gyvūnus ypač dažnai smurtauja jaunimas : „Paaugliams gyvūno skriaudimas atrodo savotiška pramoga: akių išdūrimas, suspardymas ar nuskandinimas yra tarsi savo galios demonstravimas“, – kalbėjo I. Mezenceva.
Moteris apgailestavo, kad nauji įstatymai, kurie gintų keturkojų gyvūnų teises, kol kas tik ruošiami, o gyvūnus skriaudikai taip ir lieka nenubausti: „Labai liūdina žmonių abejingumas. Smurtautojams skiriamos baudos yra mažos ir žmonės į jas rimtai nežiūri. Jei baudos ir kontrolė būtų didesni, gal tuomet, prieš spirdamas arba žudydamas, žmogus pagalvotų, kiek jam tai gali kainuoti.“
Per pusę metų – 500 skundų
Lietuvos Gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis, kalbėdamas apie dažnai pasitaikantį smurtą prieš gyvūnus, sakė: „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, vien per šių metų pirmąjį pusmetį buvo gauta 500 skundų dėl netinkamo elgesio su gyvūnais, visi jie buvo tirti ir daugiau nei pusė iš jų pasitvirtino. Vadinasi, galima sakyti, kad kasdien Lietuvoje nuskriaudžiama mažiausiai po vieną gyvūną.“
Pašnekovo teigimu, pranešimų apie skriaudžiamus gyvūnus daugėja ir dėl to, kad žmonės patys praneša atitinkamoms tarnyboms, daugiau fotografuoja, filmuoja ir talpina internete įvairią informaciją.
„Dažniausiai gyvūnus skriaudžia svaigalus vartojantys žmonės. Svarbu šias problemas spręsti jau šeimose, kad vaikai žinotų, jog kiekvieną gyvą būtybę reikia gerbti, apie tai reiktų kalbėti mokyklose“, – sakė B. Noreikis.
Žiaurumas – sunkmečio pasekmė?
Vilniaus universiteto profesorius Albinas Bagdonas, paklaustas, ar tiesa, kad jausdamiesi blogai žmonės linkę savo pyktį išlieti ant gyvūnų, sakė: „Juk ne tik žmonių, bet ir gyvūnų pasaulyje, tik atsiradus maisto trūkumui ar šalčiui, sustiprėja argresija kitų bendruomenės narių atžvilgiu ir prasideda tam tikra kova už būvį. Juk agresijos objektu gali tapti bet kas: sulaužyta tvora, nulaužtas medis ar gyvūnas. Tai tam tikras psichologinis mechanizmas ir krizės atveju jis puikiai veikia. Sunkmetis skatina žmones būti žiauresniais, grubesniais ir pan.“
Į klausimą, kodėl gyvūnai skriaudžiami vien dėl pramogos, pašnekovas atsakė: „Tokie „pasilinksminimai“ rodo jaunimo nepakankamą socialinę brandą. Žmogus socialiai subręsta, ima jausti atsakomybę tik 25-aisiais savo gyvenimo metais, tad yra tam tikri etapai, tokie kaip priekabiavimas, smurtavimas, kuriuos kiekvienas turi „išaugti“. Toks elgesys tam tikra prasme yra savo asmenybės įtvirtinimas. Žmogus neranda kitų raiškos formų, tik pasityčiojimą ar silpnesnio už save skriaudimą.“
Jei nuskriaudė gyvūną, nuskriaus ir žmogų
A. Bagdono teigimu, Lietuvoje esama tik ekonominių suvaržymų, o daugeliu kitų atžvilgių esame labai laisva šalis: „Už gyvūnų skriaudimą baudos yra labai mažos. Dalis tokio elgesio paaiškinimo esama ir mūsų kasdienėje kultūroje – santykiuose su tėvais, aplinkiniais žmonėmis, požiūryje į gyvūnus.“
Apie tai, ar kartą nuskriaudęs gyvūną, tas pats žmogus vėliau taip pat nejausdamas atsakomybės gali nuskriausti ir žmogų, pašnekovas sakė: „Psichologai stebi tokį reiškinį, kuris vadinamas „patyrimo perkėlimu“: kai vienoje situacijoje įgauta patirtis ar tam tikras išmoktas elgesys nesunkiai pakartojamas kitoje situacijoje. Dar viena tokio elgesio ypatybė – sumažėja emociniai ir moraliniai slenksčiai, tad vaikas, kuris žiauriai elgiasi su gyvūnais, tikėtina, ateityje tai darys ir su žmonėmis.“
Baudos skriaudikų negąsdina
Nors Lietuvoje ir numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, dažniausiai skiriamos baudos net neatspindi padarytos žalos masto.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais (baudą nuo šimto iki trijų šimtų litų). Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Už šį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl sankcijų už žiaurų elgesį su gyvūnais didinimo.
