Reportažą apie V. Mainelytę žiūrėkite:
Vaiva, šiandien – ypatinga jums diena. Kokiomis emocijomis pasitinkate savo garbų jubiliejų?
Kokios gali būti emocijos, kai nuo pat ryto girdi tiek daug linkėjimų ir gerų žodžių! Jaučiu teigiamas ir pakylėtas emocijas, ir pulsas aukštesnis nei paprastai. (juokiasi)
Galbūt jau esate suplanavusi, su kuo švęsite savo tokią gražią sukaktį?
Taip, mano duktė su savo šeima ir anūkais suplanavo, kad visi pavakarieniautume šeimoje. O rytoj eisiu į teatrą ir kolegos sveikins. Labai maloni staigmena, pasakė tik pasipuošk ir ateik. (šypsosi)
Teatras iš tiesų yra jūsų visas gyvenimas. Ar vaidyba užima vis dar svarbią jūsų veiklos dalį?
Tikiuosi, kad tuos spektaklius, kurie yra – vis dar galėsiu suvaidinti kokybiškai. Dabar esu keturias dienas grįžusi iš Gruzijos.
Filmavausi pas labai nuostabų režisierių, nes dar tokiu darbo metodu neteko dirbti. Buvome tryse – J. Budraitis, R. Adomaitis ir aš. Nors kelionė buvo labai sunki, turėjome labai didžiulį kūrybinį pasitenkinimą. Tokią didžiulę dovaną gavau gimtadienio proga.
Gyvenimas tęsiasi, kol esi darbingas ir gyvybingas.
Anksčiau turėjote ir sveikatos bėdų bei iššūkių. Kaip jaučiatės šiandien?
Ačiū. (šypsosi). Jaučiuosi gerai, nesiskundžiu savo sveikata. Kai ilgai nematote manęs – tuomet sveikstu, o kai man gerai – tuomet pasirodau.
Vaiva, ko pati jūs sau palinkėtumėte jubiliejaus proga?
Viską lyg ir turiu. Man labiausiai reikia sveikatos. Kai sveikata yra – tuomet viskas ir prisideda. (šypteli).
---
Primename, kad Vaiva Mainelytė studijavo režisieriaus Juozo Rudzinsko kurse, į Lietuvos teatro sceną atėjo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje ir daugiausiai atidavė Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui. Sukūrė dešimtis pagrindinių vaidmenų – Fru Serbiu ir Ela Reinheim (Henriko Ibseno dramose „Laukinė antis“ ir „Junas Gabrielis Borkmanas“),
Ledi Tyzl (Richardo Sheridano „Intrigų mokykloje“), Margarita (Tennessee’io Williamso „Katėje ant įkaitusio skardinio stogo“), Ismenė (Jeano Anouilh’aus „Antigonėje“)... Ryškūs aktorės vaidmenys lietuviškos dramaturgijos pastatymuose – Beatričė Juozo Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“, Milda Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“ ir kitus.