Kur ir kam palikti šunį, kai tenka išvykti atostogauti ar dar ilgesniam laikui, jų šeimininkams tikrai nelengvas galvosūkis. Kartais dėl mylimų keturkojų net tenka atsisakyti planuotos išvykos.
Atsitiktinai pasirinkome vieną iš šunų viešbučių, esantį netoli Maišiagalos (Vilniaus r.), romantišku pavadinimu “Rojaus vėjas”. Jo šeimininkas Sergejus Gračiovas kartu su žmona Loreta jau dešimt metų įsikūrė šioje vietoje su savo šunų veislynu, kuriame augina amerikiečių Stafordšyro terjerus ir belgų aviganius, o kartu nutarė prižiūrėti ir atvežtus ilgesniam ar trumpesniam laikui keturkojus svečius. Pats Sergejus yra žinomas kinologas, prityręs dresuotojas, jo augintiniai yra pelnę daug prizų šalies ir tarptautinėse šunų parodose.
Vyras aprodo nemažą aukšta tvora aptvertą sklypą, kuriame plyti didelė žalia veja su keliais įrenginiais šunims dresuoti. Erdviuose voljeruose, kurie įrengti namo pirmame aukšte, įkurdinti bemaž dešimt įvairių veislių “svečių”. Ten gyvena ir savi šunys. Pasak šeimininko, sąlygos visiems vienodos. Kai patalpos valomos, o tai daroma du kartus per dieną, šunys išleidžiami į lauko voljerus.
Tiesa, lauko voljeruose, kuriuose yra būdos, kad turėtų kur pasislėpti nuo lietaus ir vėjo, apgyvendinami tie šunys, kurie ir šeimininkų laikomi tokiomis pat lauko sąlygomis.
“Kai orai atšąla, patalpoje palaikome 20 laipsnių temperatūrą. O štai čia šunis maudome kartą per savaitę. Manau, neteisinga nuomonė, kad pakanka šunį išmaudyti 1-2 kartus per metus. Keturkojai šeriami sausu ėdalu, tačiau šeimininkas gali atvežti ir kito jo šuniui įprasto ėdalo”, - aiškina Sergejus.
Pasirodo, komandų ir paklusnumo galima išmokyti ne tik jaunus, bet ir 5-6 ar daugiau metų sulaukusius keturkojus. “Užsiimti augintinio auklėjimu kiekvienas gyvūnų mylėtojas turi nuo įsigijimo momento, - pabrėžia kinologas. - Neišgąsdinkite šuns jo pavadėliu. Jis augintiniui turi asocijuotis su maloniu laiko leidimu, o ne su skubotu tempimu namo ar dar baisiau - bausme”, - pataria S.Gračiovas.
Jam, viešbučio šeimininkui ir prityrusiam dresuotojui, neretai tenka taisyti šeimininkų klaidas. “Kartais šunelis net nebūna išmokytas elementarių komandų: “pas mane”, “greta”, “laisvai” ir pan. O jos yra tiesiog būtinos”, - sakė šunininkyste užsiimantis vyras ir pridūrė, kad dažnai 70 procentų pamokų reikia ne šuniui, o jo šeimininkui.
