Turgaus prekiautojai praėjusią savaitę suskubo įsigyti kasos aparatus, tačiau tai nereiškia, kad abejonių neliko. Kiek smulkiųjų verslininkų liks ir kaip jiems seksis dirbti su kasos aparatais, paaiškės netrukus.
Smulkieji verslininkai, nuo gegužės 1-osios privalantys turgavietėse dirbti su kasos aparatais, delsė kone iki paskutinės minutės. Panevėžio apskrities VMI duomenimis, didžiausio antplūdžio sulaukta penktadienį – užregistruoti 92 kasos aparatai. Tai yra kone pusė viso Panevėžio mieste ir rajone užregistruotų aparatų kiekio. Ketvirtadienį užregistruoti tik aštuoni kasos aparatai, o šeštadienį registravimas vyko, tačiau ne taip aktyviai, kaip tikėtasi.
Nusipirko, bet nesusitaikė?
Iš viso iki balandžio 30-osios Panevėžio apskrityje užregistruoti 292 kasos aparatai, 207 iš jų Panevėžio mieste ir rajone, pateiktas 91 prašymas daugiau nei 90 tūkstančių litų kompensacijoms gauti. Neabejojama, kad tokių prašymų bus daugiau, tačiau greičiausiai kol kas nespėta pateikti. Nors tiksliai nežinoma, kiek galėtų apskrityje būti prekiautojų, kuriems kasos aparatai privalomi, mokesčių inspektorių manymu, jų galėtų būti apie 300, tad manoma, kad didžioji dauguma prekiautojų vis dėlto įsigijo kasos aparatus.
Beje, jei kasos aparatas techniškai paruoštas darbui, juo dirbti galima iš karto, kai jis užregistruojamas VMI. Pastaroji tą padaro tą pačią dieną, kai kreipiamasi.
Tačiau tokia situacija nereiškia, kad turgaus prekiautojai susitaikė su valdžios reikalavimais. Jie ir toliau tęsia bado akciją prie Seimo. Ji pratęsta dar dviem mėnesiams – gautas leidimas. Taip pat rengiamasi vykti į Briuselį – protestuoti prieš tokią Lietuvos valdžios politiką ir atkreipti Europos dėmesį.
Bijo, kad susigrąžins kitaip
Panevėžio centrinės turgavietės prekybininkas ir Panevėžio centrinės turgavietės tarybos narys Gediminas Freitikas sakė tiksliai nežinantis, kokia padėtis turgavietėje. Jo žiniomis, kai kurie prekybininkai pirko aparatus, kai kurie dar galvoja, o kai kurie galutinai apsisprendė nebedirbti. Ar tokių daug, ar mažai, jis nesiėmė spręsti.
„Jei iš maždaug 60 mėsos prekiautojų išeina dešimt, tai daug ar mažai?“ – svarstė jis.
G. Freitikas pats asmeniškai dar galvoja, ką reikės daryti. Tad kasos aparato dar nėra įsigijęs – kyla daug abejonių.
„Dabar dar nepirksiu. Reikia gerai pasvarstyti, nertis tą kilpą ant kaklo ar ne“, – atvirai kalbėjo G. Freitikas.
Jo manymu, šiandien į turgavietę nesusirinks apie 20 procentų prekiautojų šviežia mėsa, tačiau neatmetė tikimybės, kad gali nebūti ir pusės prekiautojų.
„Dar tikrai nebus visų. Kitą savaitę bus ryškesnis vaizdas“, – manė prekiautojas.
Jo teigimu, nors valdžia iki gegužės 1-osios įsigijusiesiems aparatus ir kompensuos šimtu procentų, tačiau susirinks tuos pinigus greičiausiai kitu būdu – per baudas, kurios numatytos nemenkos. Mažiausia bauda, pasak prekiautojo, yra 500 litų.
„Už dyką būna tik sūris pelėkautuose. Jei valstybė paaukojo pinigų, padarys, kaip juos susigrąžinti“, – neabejoja G. Freitikas.
Jo žiniomis, kasos aparatai bijo šalčio, drėgmės, tad gali greitai pradėti strigti, o tuomet „bus pasaka be galo“.
Priežastis – šventės
Sekmadienį Centrinėje miesto turgavietėje mėsos skyrius buvo gana tuščias. Teigiama, kad tai nesusiję su valdžios reikalavimais – tiesiog prekiautojai, kaip ir visa Lietuva, šventė Motinos dieną ir Atvelykį.
Panevėžio centrinės turgavietės savininkė bei Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė Aldona Janavičienė sakė, kad žmonės galėjo rinktis – dirbti ar ne.
Jos teigimu, svarstyta sekmadienį apskritai padaryti ne darbo diena, tačiau gėlių pardavėjai prašė neatimti galimybės užsidirbti, tad turgus dirbo. „Sekmadienį jokios įtakos kasos aparatai neturėjo. Viskas paaiškės rytoj“, – apie antradienį kalbėjo A. Janavičienė.
Jos teigimu, net ir turgavietės administracija nežino tikrosios situacijos. Tad šiandien nuo pat ankstyvo ryto žadama rinktis, žiūrėti, kokia padėtis. Asociacijos vadovės teigimu, viskas greičiausiai paaiškės tik per kokią savaitę. A. Janavičienė teigė žinanti, kad yra norinčiųjų išeiti žmonių. Su tokiais bandoma dar kalbėtis, derėtis, kad liktų, siūloma, bent pabandyti. Jos teigimu, nerimo ir sumaišties labai daug. Žmonės jau kurį laiką dirba tylūs ir susimąstę, jų akyse – nerimas.
A. Janavičienė teigė, kad valstybė viską apmoka, tačiau taisyklėse yra 46 punktai, kurie nuo šiol reglamentuoja smulkiųjų turgaus verslininkų veiklą, tokiu būdu prilygindami juos stambiesiems.
Panevėžio balsas
