.jpg)
Portalo tv3.lt skaitytoja Rima pasakojo, kad šiemet jos dukra eis į ketvirtą klasę.
„Pernai prieš mokslo metų pradžią jau nupirkome naują uniformą. Tačiau jos mergaitė beveik nedėvėjo, nes mokėsi namuose. Gaila, kad veltui išleidome pinigus. Sijonas jau nebetinka, tačiau dar neskubame pirkti naujo, juk nežinia, gal vėl teks mokytis namuose.
Galėtų valdžia apie tokius dalykus pranešti iš anksto. Juk pernai visi kalbėjo, kad vaikai eis į mokyklas, ruošėmės tam, pirkome įvairius daiktus nuo rašiklių iki uniformų. Tačiau vėliau labai greitai viskas pasikeitė. Kažin ar taip nebus ir šiemet“, – retoriškai klausė moteris.
Kita skaitytoja Vita pasakojo, kad šį rugsėjį dukra jau eis į paruošiamąją klasę.
„Mergaitė dar ne moksleivė, bet uniforma reikalinga. Ją pirkau iš siuvyklos, visas komplektas kainavo 100 eurų. Dukra labai norėjo ir laukė uniformos, tad net nebuvo minčių jos nepirkti“, – tikino moteris.
Ne visi skuba pirkti uniformas?
Įmonės „Aukso siūlas“ direktorė Irena Armalienė teigė, kad vieni žmonės skuba vaikams pirkti uniformas, kiti dar laukia.
„Jie ateina apsižiūri ir sako, kad dar lauks valdžios sprendimų dėl nuotolinio mokymo. Iš anksto uniformų dar neskuba pirkti. O kiti pirkėjai priešingai – optimistiškai žiūri į naujus mokslo metus. Jie tikisi, kad vaikai eis į mokyklą. Patys moksleiviai labai to nori“, – sakė įmonės vadovė.
Lygindama priešpandeminį ir pandeminį laikotarpį ji pastebėjo, kad klientų sumažėjo. Anot jos, prieš pandemiją jų buvo kur kas daugiau.
Tuo metu kitos Uniformų siuvimo ir pardavimo įmonės „Lidata“ vykdančioji direktorė Renata Evert pasakojo, kad pirkti uniformas tėvai pradėjo dar birželio mėnesį.
„Įmonėje dirbu 8 metus, tačiau tokio didelio susidomėjimo ir pirkimo dar niekada nemačiau. Tenka net eilėje žmonėms pastovėti, bet tai jų neatbaido. Vaikai labai pasiilgo mokyklos. Tiek moksleiviai, tiek jų tėvai stengiasi net negalvoti, kad gali būti vėl įvestas mokymas nuotoliniu būdu. Tokias mintis jie varo šalin ir tikisi, kad pagaliau vaikai mokysis mokykloje, o ne namuose“, – sakė parduotuvės atstovė.
Uniforma nuo 55 iki100 eurų
R. Evert tikino, kad kainos nuo euro įvedimo parduotuvėje nesikeitė.
„Daug dirbame, kad išlaikytume kokybę ir geras kainas pirkėjams. Norime, kad mūsų uniformos būtų įperkamos. Geriau jau kitose srityse ieškome, kaip sumažinti kaštus, pavyzdžiui, sumažinome įmonės darbuotojų skaičių. Patys vadovai geriau daugiau dirbame.
Kalbant apie kainas tai už 100 eurų galima vaiką aprengti nuo galvos iki kojų. Už šią sumą išeina ne tik švarkas ir kelnės ar sijonas, bet ir palaidinė, megztukas, kaklaraištis, mokyklos emblema, pėdkelnės. Siūlome pilną drabužių komplektą, kad tėvai taupytų laiką ir jiems nebereiktų dar kažko ieškoti. O kokybė mūsų drabužių labai gera. Juos vaikai nešioja po 2 ar 3 metus, o paskui dar parduoda ir kitiems“, – pasakojo R. Evert.
Tuo metu I. Armalienė skaičiavo, kad minimali suma, kurią moksleiviui tektų išleisti uniformai su mokyklos emblema, siekia 55–60 eurų.
„Kiekviena mokykla turi savo drabužių komplektus, tačiau dažniausiai tėvai perka mėlyną švarką arba megztuką, sijoną arba kelnes. Dažniausiai švarkus vaikai rengiasi šventėms, tad juos ir perka didesnius, kad užtektų ilgam, o megztukai nešiojami kasdien“, – komentavo įmonės vadovė.
Ji pastebėjo, kad moksleivių tėvai dažniausiai uniformas perka pradinukams.
„Ypač pirmokams uniforma yra būtina, jeigu jie į mokyklą išeitų be uniformos tai būtų tragedija. Vaikai labai nori pasipuošti“, – teigė I. Armalienė.
Broliai ir sesės ne visada paveldi uniformas
I. Armalienės teigimu, uniforma ne visada atitenka jaunesniems broliams ar sesėms.
„Juk ne kažin kas lieka iš kasdien nešiojamo švarko, jis nėra geležinis. Žinoma, yra žmonių, kurie ir išsaugo. Paprastai žmonės perka dviem dydžiais didesnes uniformas, kad moksleiviams užtektų dviem metams“, – pasakojo I. Armalienė.
Tačiau R. Vert turėjo kitokią nuomonę. Ji pažymėjo, kad dažnai uniformos drabužius paveldi jaunesni moksleivių broliai ar sesės.
„Papasakojame tėvams, kaip prižiūrėti drabužius, kad šie tarnautų kuo ilgiau. Pavyzdžiui, nuperka moksleiviui švarką už 40 eurų, šis jį nešioja du metus, o paskui dar parduoda už 20 eurų ar tiesiog perduoda broliui ar sesei. O mokslų metų pabaigoje organizuojame mokyklose turgelius, kur vaikai gali parduoti ir pirkti uniformų drabužius.
Žinoma, būna tokių žmonių, kuriems viskas yra per brangu. Tačiau gaila, kad dabar, likus tiek mažai laiko iki rugsėjo 1-osios tėvai neradę tinkamo dydžio uniformos sako, kad jos ir nereikia. Tačiau juk ypač pirmokams tai labai svarbu, kaip jis eis be uniformos, kai visi susirinks ja pasipuošę. Gaila, kad kai kurie tėvai taip aplaidžiai žiūri“, – komentavo parduotuvės atstovė.
Karantino pokyčiai
Abi uniformų pardavėjos pastebėjo, kad karantinas atnešė naujų, neigiamų tendencijų. I. Armalienė teigė, kad vaikams po karantino reikia didesnių uniformų.
„Po sėdėjimo namuose pasikeitė vaikų drabužių dydžiai. Dabar tėvams tenka pirkti keliais dydžiais didesnę uniformą. Tokius pokyčius neabejojame, kad atnešė karantinas“, – pažymėjo parduotuvės atstovė.
O R. Evert sakė pastebėjusi, kad vaikai su tėvais nebeturi šilto ir draugiško ryšio.
„Šiemet pastebėjome, kad klientai tapo nervingesni. Anksčiau žmonės tokie nebuvo. Tai karantino pasekmė. Pasikeitė vaikų ir tėvų santykiai. Nebėra ryšio tarp jų.
Visi sėdi sulindę į telefonus. Vaikai neklauso tėvų, o jie irgi tapo išsiblaškę. Laba gaila dėl tokių neigiamų pokyčių“, – sakė parduotuvės atstovė.
