Vienoje atliekų tvarkymo įmonėje dirbantis Gintaras jau įpusėjęs darbus. Mat keliasi jis pusę penktos ryto. Tiesa, sekmadienio, kai pasuksime laikrodžius visa valanda atgal, Gintaras nenori.
„Organizmas pripratęs. Juk organizmas pratęs ir po to keliesi vistiek anksti, jeigu valanda persuks, aš atsikelsiu vistiek tuo pačiu laiku katruo aš įpratęs. Ir man ta valanda nieko neduoda“, – sako Gintaras.
Šeškinės poliklinikos odontologės darbą pradeda taip pat anksti. Keliasi prieš šešias, o lygiai po valandos jau būna darbe. Skirtingai nei Gintaras, pavyzdžiui gydytoja Agnė laikrodžio sukimo viena valanda atgal laukia nekantriai.
„Dabar kai tamsu labai sunku. Aišku mano organizmas toks, kad aš atsibundu minutę prieš žadintuvą, taip atsibundi, pasižiūri, ir taip – nu gal dar pamiegosi. Ir supypsi. Taip laukiu persukinėjimo savaitgalio, kad galėčiau pamiegoti.“, – sako odontologė Agnė Andriuškevičienė.
Jai pritaria ir kita odontologė Jurgita Burbienė: „Aišku visą laiką organizmui norisi šviesos ir šilumos“.
Europos Komisijai tokias nuomones girdint nuolat, Europos Sąjungos šalims nuo kitų metų rekomenduota atsisakyti laikrodžių sukiojimo. Premjeras Saulius Skvernelis kol kas negali atsakyti, prie kurio laiko liks Lietuva – prie vasaros ar žiemos. Tačiau žadama tartis jau ne tik su specialistais, bet ir paisyti visuomenės nuomonės.
„Mes orientavomės prie vasaros laiko. Tačiau labai svarbu, kad ir gretimos valstybės, mes šiame regione turėtume susiderinti. Kad nebūtų išbalansuota dviejų ar vienos valandos skirtumas“, – sako S. Skvernelis.
Valandą ilgiau pamiegoti nuo sekmadienio galėsiantys vilniečiai sako sutiksią paaukoti rudens laiką, kad tik galėtų mėgautis ankstesniais vasaros rytais ir ilgesniais vakarais.
O štai etnologas Libertas Klimka sako dar prieš keturiasdešimt metų kovojęs dėl to, kad nustotume sukinėti laikrodžius. Anuomet kartu su kolegomis mokslininkais siekė, kad pirmiausia būtų atšauktas Maskvos laikas.
„Mes nuo saulutės, kitaip nuo savo biologinio laikrodžio buvom priversti nutolti dviem su puse valandos. Tai buvo išderintas visai mūsų organizmas galima sakyti“, – sako L. Klimka.
Dabar profesorius džiaugiasi atsiradusia galimybe iš viso nustoti sukinėti laikrodžius. Tiesa, jis rekomenduotų, kad Lietuva vis gi pasirinktų ne vasaros, o žiemos laiką.
„Mes labai džiaugiamės, kad nuo saulės laiko mes nutolstam nelabai daug. Nors esame juostos pakrašty, galiu tokį pavyzdį turime, kad birželio vidury mes vidurdienį turim tryliktą valandą ir aštuonioliką minučių Vilniuje, o jeigu važiuotume į Klaipėdą, tai vidurdienis būtų tryliktą valandą ir trisdešimt penkios minutės“, – sako R. Klimka.
Tad, jeigu atsisakysim vasaros laiko, tai labai priartėsime prie saulės laiko, kaip aiškina profesorius. Nes arčiau saulės – žiemos laikas. O laikrodžius sukinėti pradėta lygiai prieš 110 metų.
Anuomet siekta, kad taip bus sutaupoma nuo 3-8 procentų elektros energijos. Tarpukariu laiko sukinėjimo ir iš viso atsisakyta. O štai, po Antrojo pasaulinio karo taupymas pradėtas ir vėl. Ir tik dabar specialistai paskaičiavo – jokio taupymo atsiradus šaldytuvams ir kompiuteriams nebelieka. Tad nėra reikalo ir sukioti laikrodžius.
