„80 procentų iš nukentėjusiųjų smurtą patyrė nuo savo intymaus partnerio, tai yra tavo pats artimiausias žmogus pasaulyje. Išeiti nuo jo, apkaltinti jį smurtu, kreiptis yra nepaprastai sunku.
Jeigu mes išeiname į gatvę ir kažkas trenkia per galvą, atima telefoną – tai mes kreipsimės, skambinsime ir niekada turbūt nenorėsime su tuo žmogumi bendrauti.
Bet čia turime žmones, kurie galbūt kartu vaikus turi, jeigu neturi vaikų – klūpi ant vieno kelio. Yra visa istorija, tai nėra vien sulaužyti kaulai, sulaužyti žandikauliai – tai yra meilė, istorija ir tu dėl to vis grįžti.
Juolab, kai tu esi smurtiniuose santykiuose, tu esi įsitraukęs į tą galios ir kontrolės ratą. Tave žemina, tu nebepasitiki savimi, yra psichologinis smurtas, kartais yra fizinis smurtas. Ten kur yra fizinis smurtas yra ir seksualinis smurtas“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Smurtas profesijos nesirenka
Moterų informacijos centro programų vadovė pabrėžia, kad yra statistika apie geriančius, o tuomet smurtaujančius prieš savo mylimuosius ir tai neleidžia visuomenei pamatyti bendro vaizdo. Anot R. Butkevičiūtės, žmonės, kurie pakelia ranką prieš artimąjį gali būti įvairiausių profesijų.
„Dažniausiai pažymima, kad labai didelė dalis žmonių smurtaujančių arba nukentėjusių buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kai mes matome tokią statistiką, labai natūralu, kad visuomenė galvoja: „Aš tikrai ne tas, kur geriu ir mušuosi“.
Tokia statistika yra, bet kodėl žmonės, kurie smurtauja turi įvairias profesijas, tai gali būti pardavėjas, vadybininkas, teisėjas, medikas, advokatas, lėktuvo pilotas. Tai gali būti visiškai bet kas ir niekas nuo to nėra apsaugotas“, – sako ji.
R. Butkevičiūtė teigia, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo veiksmus, todėl, jos nuomone, sakyti, kad „nesusilaikiau, praradau kantrybę“ – tai nėra pasiteisinimas.
„Tas „nesusilaikymas“ yra vadinamas tik su pačiu artimiausiu žmogumi, nes tu žinai, kad prieš tą žmogų gali naudoti galią.
Tu esi atsakingas, atsakinga už savo kojas, rankas ir liežuvį, bet jeigu tu nesugebi susivaldyti – tai nėra kito žmogaus problema, tai yra tavo problema ir tu ją turi ją spręsti, o ne perduoti atsakomybę kitam“, – laidoje pasakojo ji.
R. Butkevičiūtė paaiškino, kaip atpažinti smurto užuomazgas: „Pavydi – reiškia myli. Na, ne. Kai pavydi, tai reiškia, arba savimi nesitiki, arba kitu nepasitiki.“
Lietuvą sukrėtė Suodaičių drama
Portalas tv3.lt primena, kad policija pranešė, kad konfliktas įvyko antradienio vakarą apie 21 val. 49 min. Į namus Vilniaus rajone Geležų kaime buvo iškviestos tarnybos. Teko įsikišti ne tik policijai, bet ir greitosios pagalbos medikams. Konflikto metu nukentėjo V. Siegel, kuri kreipėsi į medikus.
Policija praneša, kad į pareigūnus ir tarnybas dėl kilusio konflikto kreipėsi pati V. Siegel. Ji paskambino tarnyboms.
„Namuose vyko konfliktas. Vyras smurtavo prieš moterį ir moteriai prireikė medikų pagalbos. Kreipėsi į ligoninę, o vyras uždarytas į areštinę.
Jis yra dar sulaikytas, areštinėje. Atliekami pirminiai procesiniai veiksmai, apklausos. Pirmiausia apklausiami tie, kurie areštinėje ir paskui bus apklausiama nukentėjusioji“, – trečiadienio rytą tv3.lt teigė policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
Daugiau apie V. Siegel sveikatos būklę kol kas nežinoma. Pati V. Siegel TV3 žurnalistams atsisakė komentuoti situaciją, bet vėliau kelis žodžius parašė savo „Instagram“ paskyroje.
V. Siegel: „Esu sukrėsta, šoke, pažeminta“
Trečiadienio rytą po kilusio incidento prakalbo ir pati nukentėjusi V. Siegel. Socialiniame tinkle „Instagram“ ji paviešino trumpą žinutę.
„Esu sukrėsta, šoke, pažeminta. Daugiau negaliu nieko kol kas parašyti. Kiekvienas žodis dabar – neapsakomai sunkus. Atima visas jėgas. Tenoriu padėkoti medikams už pagalbą ir pareigūnams už greitį“, – rašė V. Siegel.
Viktorija ir Laurynas susituokė 2021-ųjų metų vasarą, o 2022-aisiais susilaukė sūnaus. Tiesa, jau kurį laiką sklandė kalbos, kad žinoma pora nesutaria ir ruošiasi skyryboms.
Kiek anksčiau V. Siegel su L. Suodaičiu apsilankė ir tv3.lt bei „Tėvų darželio“ tinklalaidėje „Tėvai paprastai“, kurioje papasakojo apie motinystę ir tėvystę.
Sureagavo ir vaiko teisių gynėjai
Situaciją pakomentavo ir vaiko teisių specialistai. Jie atkreipia dėmesį, kad svarbu užtrikrinti vaikų saugumą.
Kaip teigia Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė, smurtas artimoje aplinkoje – viena skaudžiausių šeimos problemų, kuri paliečia kiekvieną jos narį.
„Smurtinėse situacijose nukenčia ne vien konfliktuojantys suaugusieji, bet net ir matomas smurtas gali palikti ryškius emocinės ir psichologinės žalos pėdsakus tolimesniame vaiko gyvenime. Bet kuriuo atveju, šeimoje įvykęs smurtas signalizuoja apie patiriamus sunkumus ir pagalbos poreikį. Tam, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, pirmiausiai pagalba reikalinga visai šeimai – suaugusiesiems svarbu išspręsti savo emocinius sunkumus, įveikti savo krizes ir nuo jų apsaugoti savo vaikus“, – atsakė L. Baranauskienė.
Vaiko teisių gynėjai teigia, kad yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną – žodžiu, raštu ar bet kuria kita forma – gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o ištikus krizinei situacijai konsultuoja šeimos narius bei tikslingai nukreipia pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.
„Įprastai nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu jos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami situaciją šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai.
„Kalbant apie galimo smurto šeimoje atvejus, pirmiausia vaiko teisių gynėjai pasirūpina, jog vaikas liktų saugioje aplinkoje ir artimų žmonių, galinčių suteikti jam visapusišką gerovę, priežiūroje“, – atsakė L. Baranauskienė.
Kalbant apie galimo smurto šeimoje atvejus, pirmiausia vaiko teisių gynėjai pasirūpina, jog vaikas liktų saugioje aplinkoje ir artimų žmonių, galinčių suteikti jam visapusišką gerovę, priežiūroje. Pokalbio su vaiku metu, vaiko teisių gynėjai išklauso jo nuomonę, aiškinasi, kaip vaikas jaučiasi, ką jis šiuo metu išgyvena, sprendžia, kokius veiksmus reikėtų atlikti, kad vaikas pasijustų geriau. Visuomet siekiama korektiško pokalbio, nesmerkiant ir nevertinant tėvų elgesio bei stengiantis neiššaukti vaiko gynybiškumo.
Vaikai linkę atsiverti, jeigu tinkamai prakalbinami, jaučiasi saugūs ir pasitiki žmogumi. Tam reikia empatijos, kantrybės, neskubėti ir nespausti vaiko. Siekiame, kad nuo netinkamo suaugusiųjų elgesio kenčiantys vaikai žinotų, jog vaiko teisių gynėjai ir kitos vaikų saugumu besirūpinančios tarnybos yra pasiruošusios išklausyti, suprasti ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis, paskatintų spręsti susikaupusias problemas, įkvėptų stengtis ir keistis dėl visų šeimos narių gerovės.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą visuomenėje, tad pastebėjus bet kurios rūšies smurtą nuo kurio galimai kenčia vaikai, prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją“, – atsakė L. Baranauskienė.
Viktorija Siegel prakalbo po konflikto su Laurynu Suodaičiu: esu sukrėsta, šoke, pažeminta:
