„Daugiau būk šeimos moteris ir bus viskas gerai, o ne į vyrų kišenes žiūrėk“, – rašė vienas.
„Pagaliau nors vienas įdomesnis straipsnis apie šią idealią porą. Dar visai neseniai jie prie židinio davė interviu, o jis buvo net šalikėlį pasirišęs po marškinių apykakle... Kalbėjo apie meilę ir šeimos idilę...“ – komentavo kitas.
Tokios reakcijos atskleidė tikrąjį daugumos lietuvių veidą. Kodėl žmonės yra linkę labiau įsitraukti į diskusijas apie įvairias nelaimes, smurto atvejus šeimoje, aptarėme su psichologu, psichoterapeutu prof. dr. Gediminu Navaičiu.
Nelaimių temos masiškai pritraukia dėmesį
Paklaustas, kodėl žmonės yra kur kas labiau reaguoti bei diskutuoti temomis, kurios susijusios su nelaimėmis, smurtu ar kitokiomis katastrofomis, pašnekovas teigia, kad atsakymas yra labai paprastas. Anot jo, smurtas yra viena iš temų, kuri geba masiškai pritraukti dėmesį, o tokių temų – nedaug:
„Smurto, nelaimių ir katastrofų tema visuomet yra pritraukianti masės žmonių dėmesį. Žiūrėdami televizijos žinias sužinome dažnai apie katastrofas, kurios įvyko Brazilijoje, Turkijoje, Kenijoje. Jos – niekaip nėra susijusios su mumis ar aktualios, tačiau dėmesį pritraukia. Jeigu to nebūtų, tokie vaizdai nebūtų ir rodomi.“
Profesorius dr. G. Navaitis pasakoja, kad nuolat atsinaujinančios diskusijos ir įvykių apie smurtą šeimoje ar artimoje aplinkoje iškėlimas yra naudingas, nes tai tik parodo, kad toks reiškinys mūsų visuomenėje iš tiesų egzistuoja.
„Na, o kadangi tai yra reiškinys, plačiau apie jį diskutuoti prasmės nėra, nes diskusijos dalyviai tiesiogiai nedalyvauja reiškinio užkardyme. Čia ir matome išsiskyrimą ties problema ir suvokimu. Labai retai kada tokiose diskusijose pasisako specialistai. Jeigu šie diskutuotų, kokių įstatymų trūksta, koks turėtų būti policijos, nevyriausybinių organizacijų ir ugdymo institucijoje švietimo veikla, tuomet tokios diskusijos būtų prasmingos. Į tokius pasiūlymus tuomet galėtų atsiliepti ir visuomenė.
Tačiau dabar matome truputėlį kitą situaciją. Žiniasklaidos tikslas yra pritraukti dėmesį ir galbūt šiek tiek „padirginti“ mūsų nervus. Todėl susidarius tokioms situacijoms, pasisako nieko neišmanantys piliečiai, kurie išreikšdami savo emocijas diskusijas kaitina tik emocijų lygyje. Tokios diskusijos yra labai prastos ir turi vienintelę esmę – surasti kaltininką ir kuo greičiau, ir kuo griežčiau jį nubausti“, – dalinasi įžvalgomis ekspertas.
Emocijos, slopinančios racionalią reakciją
Psichoterapeuto teigimu, tokio lygio diskusijos, pasisakymai, pasibaisėjimai ar net užuominos turi tik tiek prasmės, kad leidžia išlieti emocijas. Tačiau tai taip pat nėra blogai. „Visgi, jos nukreipia dėmesį nuo klausimų, kuriuos norėtųsi išsamiau svarstyti. Kad ir smurto tema“, – priduria jis.
Kuomet žmonės yra valdomi emocijų, jie pritrūksta racionalumo. Svarbu pabrėžti tai, kad tokie pastebėjimai yra ne apie smurtą ar smurtaujančius asmenis ir jų aukas, o apie nuo viso to gana toli esančius asmenis ir jų reakciją į susiklosčiusią situaciją.
„Kuomet žmonės yra valdomi emocijos, jie iš tiesų stinga racionalių veiksmų ir minčių. Įsivaizduokite, kad tekstą baigiame sakiniu, jog smurtaujančius niekšus reikėtų viešai giljotinuoti Rotušės aikštėje. Galima manyti, kad tokia idėja susilauktų šimto komentarų, iš kurių bent dešimt būtų už.
Protingiau būtų pasiūlyti, kad reikia skatinti švietimą, ugdyti gebėjimą nesutarimus spręsti nekonfliktiniu būdu ir kuo anksčiau suteikti psichologinę ar kitą pagalbą šeimoms, kurios atsidūrė rizikos zonoje. Tačiau, kaip bebūtų liūdna, toks pasakymas susilauks mažiau pritarimo.
Tai rodosi visuomenėje tuomet, kai kalbame apie emocinę išraišką į naujienas. Pagrįsti, išbandyti ir rodantys, kad veikia racionalūs pasiūlymai sulauks tik žmonių pašaipos, nes juos siūlo vėl tie, kurie nesupranta ir nežino tikro gyvenimo“, – teigia prof. dr. G. Navaitis.
