Seniausiame šalies universitete T. Merdjanovas studijavo kelias savaites, atrodo, neturėdamas galimybių bendrauti su išoriniu pasauliu, o Kim Ir Seno universiteto studentus laikė savo draugais, skelbia „Business Insider“.
Visai kitoks gyvenimas
Gyvenimas tame universitete labai skyrėsi nuo jo gyvenimo Bulgarijos sostinėje, Sofijoje.
Viskas prasidėjo nuo dėstytojų siūlymo keliauti į šią paslaptingą šalį. T. Merdjanovas negavo jokių instrukcijų dėl jo saugumo, o viską, ką žinojo apie Šiaurės Korėją, sužinojo per paskaitas.
„Džiaugiausi, kad galėsiu tiesiogiai susipažinti su šiaurės korėjiečiais“, – kalbėjo bulgaras.
Vieną karštą rugsėjo dieną, po trumpo skrydžio iš Pekino, kartu su bendrakursiu jis atskrido į Pchenjaną, Šiaurės Korėjos sostinę.
Pasirodo, kad studentai iš Bulgarijos turėjo gyventi kartu su kitais studentais, kurių buvo apie 35. Jie buvo ne vien iš Šiaurės Korėjos, Kinijos, Vietnamo ir Mongolijos.
Griežtos taisyklės
Studentams taisykles išdėstė apgyvendinimo vadybininkas – 40-metis Šiaurės Korėjos gyventojas, dirbantis universitete ir prižiūrintis gyvenamąją vietą. Jie galėjo keliauti vieni tik nedidelį atstumą nuo bendrabučio bei privalėjo prašyti leidimo eiti toliau ir laikytis visiems užsienio studentams skirtos 21 val. komendanto valandos.
Visi universiteto studentai dėvėjo uniformas. Vyrai vilkėjo baltus marškinius ir tamsiai raudonus kaklaraiščius, moterys – baltus marškinius ir tamsius languotus sijonus. Visi tiek universitete, tiek už jo ribų taip pat nešiojo metalinius ženklelius su šalies įkūrėjo Kim Ir Seno atvaizdu.
Studentams paskaitos vyko nuo pirmadienio iki šeštadienio, o sekmadienis buvo vienintelė poilsio diena. Tarp pamokų studentai paeiliui valydavo universiteto koridorius ir tvarkydavo sodus – toks paprotys vyrauja mokyklose visoje Rytų Azijoje.
Mokslas universitete
Du Bulgarijos studentai turėjo pamokas atskirai nuo kitų Šiaurės Korėjos studentų. Per dieną jie turėjo du seminarus: vieną – korėjiečių kalbos teksto suvokimo, kitą – korėjiečių kalbos dialogus, o šeštadieniais vykdavo papildoma paskaita.
Mokslas ten buvo sunkus. Begalės valandų T. Merdjanovas praleisdavo prie namų darbų ir turėdavo įsiminti šimtus žodžių per savaitę.
„Dažnai turėdavome apibendrinti sudėtingus tekstus, paremtus Šiaurės Korėjos legendomis apie Kim Il Sungą ir jo pasiekimus. Ideologija buvo integruota į mokymo programą“, – teigė buvęs studentas.
Laisvalaikis Šiaurės Korėjoje
Daug laiko T. Merdjanovas praleido tyrinėdamas. Nors jie turėjo eiti iki kelių užsieniečiams skirtų parduotuvių, esančių gatvėse prie bendrabučio ir klausė kitų Šiaurės Korėjos studentų, kaip toli, jų manymu, užsieniečiai galėtų klajoti.
Bulgaras tyrinėjo miesto centrą, vietines parduotuves ir keliavo metro.
„Tik kartą gatvėje kareivis paprašė mūsų pasų. Mūsų delnai prakaitavo, jis paskambino telefonu ir tada atidavė mūsų dokumentus. Mes kuo greičiau nuskubėjome atgal į bendrabutį. Niekas apie šį incidentą neužsiminė, – pasakojo T. Merdjanovas. – Šiaurės Korėjos draugai lydėjo mus visose oficialiose ekskursijose. Dažnai kartu žaisdavome žaidimus, dalydavomės užkandžiais ir kalbėdavomės apie savo gyvenimą“.
Tačiau po keturių savaičių praleistų šalyje, atėjo laikas atsisveikinti.
„Vos atvykęs į Pekiną, vaizdo skambučiu paskambinau tėvams. Pchenjane galėjau jiems paskambinti tik du kartus: vieną kartą iš tarptautinio viešbučio ir vieną kartą lankydamasis Bulgarijos ambasadoje. Kiekvienas skambutis truko vos porą minučių“, – pasakojo buvęs studentas.
T. Merdjanovas mainų metu kalbėjosi su jaunais Šiaurės Korėjos žmonėmis, klausinėjo apie jų ambicijas. Jis teigė, kad daugelis studentų norėjo to, ko ir bet koks jaunas žmogus: keliauti ir pažinti pasaulį.
„Buvau nusivylęs ir liūdnas, žinodamas, kad jie negalės keliauti taip kaip aš“, – pasakojo bulgaras.
Nauja pradžia
Po dvejų metų, 2015 m., T. Merdjanovas išvyko į kitą universitetą. šįkart Pietų Korėjoje. Jam buvo leista aplankyti 38-ąją lygiagretę – demilitarizuotą pasienio zoną tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos.
Pakeliui ten kiti mainų studentai susijaudinę šnekėjosi apie galimybę žvilgtelėti į tokią uždraustą šalį.
„Žvelgdamas į Šiaurės Korėjos kalvas ir laukus tolumoje, aiškiai mačiau ten pažįstamų žmonių vardus ir veidus. Žinodamas, kad daugiau niekada jų nematysiu ir su jais nekalbėsiu, liūdnai galvojau, ką jie dabar veikia“, – susimąstė bulgaras.