Siekdama perspėti kitus gyvūnų mylėtojus ir atitinkamas institucijas, Ugnė naujienų portalui tv3.lt papasakojo skaudžią kalytės Belos istoriją.
Gelbėti šunelio vyko 60 kilometrų
Prieš Naujuosius metus Ugnė su savo vaikinu grįžo iš Norvegijos. Gruodžio 31 d. jiedu gavo žinią, kad vienoje sodyboje Kaišiadoriuose gyvenanti pora žada užmigdyti šunį, nors to akivaizdžiai nereikia – šuo nebuvo labai senas, neturėjo mirtinų ligų.
Kaip paaiškėjo, šuns šeimininkai greičiausiai tiesiog nebeišgali pasirūpinti augintiniu. Ugnė su savo vaikinu dar bandė juos perkalbėti, tačiau nesėkmingai.
„Aš ir mano vaikinas kalbėjom su jais telefonu valandą laiko, maldavom, kad nieko nedarytų, nes mes galim dabar pat sėsti ir atvykt paimt jį. Galiausiai jie numetė ragelį, o mūsų naujieji prasidėjo taip: vaikinas per dvi minutes iškvietė „Bolt“ ir sėdom važiuoti 60 km. į jų nurodytą adresą – Kaišiadorių miestelį“, – prisimena Ugnė.
Ji suprato, kad šuns šeimininkai porą sutiks nesvetingai, todėl pakeliui į Kaišiadoris Ugnė paskambino policijos pareigūnams ir susitarė – kai tik jiedu su vaikinu bus vietoje, atvyks ir policija.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patvirtino, kad praėjusių metų gruodžio 31 d. apie 13.30 val. Kaišiadorių rajono policijos komisariate gautas pranešimas, jog reikalinga pareigūnų pagalba, paimant galimai neprižiūrėtą šunį iš agresyviai nusiteikusių asmenų, laikinų šeimininkų.
„Sulaukę pareigūnų bandėm patekti į vidų, girdėjom kaip loja šunelis, tačiau durų mums niekas neatidarė iki kol buvo pagrąsinta išlaužti duris. Esu be proto dėkinga pareigūnams, nes tikrai savo darbą atliko nepriekaištingai“, – teigia Ugnė.
Šeimininkai buvo neblaivūs ir agresyvūs
Pareigūnams įspėjus, kad bus laužiamos durys, sugyventiniai jas atidarė.
„Kai atsidarė durys, pirma, ką pamačiau, buvo šuo. Jis toks apleistas, kad per devynerius savo savanoriavimo metus nesu mačiusi tokio apleisto šuns. Nedelsiant paėmiau jį ant rankų ir taip smarkiai priglaudžiau prie savęs, pasakiau, kad dabar tu saugi, mažyle“, – prisimena Ugnė.
Šuns savininkai buvo neblaivūs ir agresyvūs – pareigūnų akyse ėmė mušti Ugnę ir jos vaikiną, grasinti, kad užmuš. Policininkams neblaivius kaišiadoriečius teko nuraminti.
„Žaibiškai pasikišau sau po striuke drebantį iš baimės šunelį ir išvykom“, – pasakoja Ugnė.
Tiesa, buvę šeimininkai sausio 15 d. pažadėjo atsiimti Belą, tačiau Ugnė jų taip ir nesulaukė. Šiuo metu Bela yra sučipuota ir registruota Ugnės vardu, o tai reiškia, kad iki kol ji perregistruos kalytę kitam asmeniui šuo priklauso jai.
Belos laukia trys operacijos
Išgelbėtos kalytės būklė buvo siaubinga. Bela buvo labai smarkiai dehidratavusi – kai reikėjo paimti kraują tyrimams, jis nė nelašėjo. Kalytės kūno temperatūra nukritusi iki 36 laipsnių, kai šuns normali temperatūra turėtų siekti 37,5–38,5C. Pažeisti Belos inkstai, kasa bei kepenys. Nagai lūžtantys, o kailis nė nepanašus į kailį: prie pat odos sąvėlos, jose įstrigęs ne tik purvas, bet ir šiukšlės, todėl kailiuką teko skusti. Negana to, po oda ir ausyse apsigyvenusios erkutės.
„Buvo staigiai statomos lašelinės, leidžiami vaistai, vitaminai. Šiuo metu su ja būname 24 valandas per parą, nes jai reikia intensyvios priežiūros“, – sako Ugnė.
Maždaug per 10 dienų Ugnei su veterinarų pagalba pavyko atstatyti skysčių kiekį Belos organizme, pagerinti kepenų veiklą, išnaikinti parazitus. Tačiau kiti rodikliai vis dar yra žemumose, todėl kalytei reikės rimto gydymo. Be to, Belos laukia net trys operacijos: bus traukiami pažeisti dantys, atliekama burnos higiena ir sterilizacija. Operacijos bus atliekamos Vilniuje, nes sostinėje veterinarijos klinikos turi geresnę aparatūrą, įskaitant ir mažesnę riziką gyvūno gyvybei keliančią inhaliacinę narkozę.
Visų procedūrų, taip pat būtiniausių šuns priežiūros priemonių suma gali siekti kelis tūkstančius eurų. Nors Ugnė iki šiol visas išlaidas dengia iš savo kišenės, ji paskelbė renkanti paramą.
Norintys prisidėti prie Belos gydymo, kviečiami paaukoti:
Gavėjas: Ugnė Meilutė
Sąskaitos numeris: LT987290099020885492
Tiesa, kai kurie žmonės socialiniuose tinkluose ėmė skleisti melagingą informaciją, neva Ugnė apgaudinėja kitus, prisidengama šunimi. Pašnekovė šią informaciją kategoriškai neigia, pridurdama, kad jei reikės, ji galės viešai pateikti visas išlaidų ataskaitas.
„Esu išgelbėjusi šimtus gyvūnų. Aš ir mano vaikinas negalime dirbti tam, kad apmokėtume kiekvieno gyvūno sąskaitas“, – sako Ugnė.
VMVT dėl šio įvykio nėra pradėjusi tyrimo, nes šiuo atveju gyvūną paėmė policija. Kai gyvūnas iš vieno asmens perduodamas kitam, dalyvaujant policijos pareigūnams, įprastai policija pradeda atvejo tyrimą.
Teisininkė paaiškino, kaip teisingai turi būti perduodamas gyvūnas
Socialiniuose tinkluose pasklidus žiniai apie Belą, dalis gyventojų ėmė piktintis, kodėl šuo gyvena pas Ugnę, o ne gyvūnų prieglaudoje, ir kaip apskritai ji galėjo pasiimti šunį. Advokatė Evelina Nevulienė primena, kad paimti gyvūną ir perduoti jį kitam asmeniui gali Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba arba policija.
Kai gyvūną perduoda policijos pareigūnai, jie turi surašyti daiktų paėmimo protokolą ir kviestis atsakingą asmenį iš miesto savivaldybės. Tuomet pareigūnai surašo priėmimo-perdavimo aktą. Kadangi kiekviena savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su kokia nors gyvūnų globos įstaiga, gyvūną pagal priėmimo-perdavimo aktą policija (arba VMVT) perduoda savivaldybės paskirtai prieglaudai. Jeigu gyvūnų globos įstaiga neturi vietų, negali priimti gyvūno arba, kaip U. Meilutės atveju, atsiranda asmuo, kuris pasiryžta priimti gyvūną, savivaldybė su juo pasirašo dokumentus.
„Be jokio dokumento gyvūno iš žmogaus paimti negali. Turi būti įrodymas, kodėl jį paėmei“, – sako E. Nevulienė.
Tokia turėtų būti teisinga procedūra, tačiau, anot advokatės, ji įvyksta labai retai.
„Policijos pareigūnai ne visada šią tvarką žino, VMVT inspektoriai dėl kompetencijos trūkumo taip pat ne visada žino“, – komentuoja E. Nevulienė.
Be to, policija prioritetizuoja kitus įvykius, todėl neretai nė nepataria rašyti pareiškimo įtariant žiaurų elgesį su gyvūnu. Mat pradėjus tyrimą, bus sugaišta daug laiko ir ne visada pavyks įrodyti, kad buvo padarytas nusižengimas.
„Laiko prasme tos bylos yra nelengvos. Reikia įdėti daug darbo, kad byla būtų sėkminga ir kad kitą žmogų galėtum nubausti žiaurų elgesį su gyvūnu“, – paaiškina advokatė.
Teisinių priemonių yra, bet jos netaikomos
VMVT inspektoriai, anot E. Nevulienės, yra „labai nekompetentingi“ tokias bylas išspręsti. Dažniausiai VMVT darbuotojai neturi žinių (galbūt ir noro) su šiomis bylomis rimtai dirbti.
„Per visą Lietuvą yra vienetai darbuotojų, kurie sugeba padaryti tyrimą, surinkti įrodymus. Dažniausiai byla baigiasi tuo, kad žmogaus už žiaurių elgesį su gyvūnu nenubaudžia. Praeina dveji ar daugiau metų, sueina senaties terminai ir tos bylos užbaigiamos“, – sako E. Nevulienė.
Dar viena problema – netaikomos teisinės priemonės. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu turi būti taikoma bauda ir gyvūno konfiskavimas. Vis dėlto dažnai taikoma tik viena iš šių priemonių.
„Nors įstatymas numato, kad VMVT privalo konfiskuoti gyvūną, dažnai taip nutinka, kad jie tik paskiria baudą. Už žiaurų elgesį su gyvūnų turi būti taikomos abi priemonės – bauda ir gyvūno konfiskavimas“, – priduria advokatė.
Paklausus, kas lemia, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais kai kurie žmonės nesulaukia atsakomybės, E. Nevulienė atsako, kad teisinių priemonių tam turime, bet jos neišnaudojamos.
„Bendrai, teisinių instrumentų yra pakankamai, bet jie netaikomi. Iki galo išnaudojant teisines priemones, manau, situacija būtų ženkliai geresnė“, – priduria teisininkė.
Per metus – virš 1300 skundų dėl galimų gyvūnų teisių pažeidimų
VMVT primena, kad visais atvejais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais ar jų nepriežiūros, reikia kreiptis į LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme 3 straipsnyje nurodytas kontroliuojančias institucijas t.y. VMVT, savivaldybę, o kai gyvūnas žalojamas ar jam gresia žūtis į policiją.
Tyrimą pradėjusi instituciją, pagal surinktą medžiagą ir įrodymus, pažeidėjui pradeda administracinių teisės pažeidimų teiseną ar baudžiamąjį tyrimą:
- Jeigu gyvūnas augintinis nėra suženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre (toliau-GAR), tokio augintinio nėra galimybės identifikuoti ir įrodyti jo tapatybės.
- Jei jau GAR šuo registruotas kito savininko vardu, be pirmojo savininko sutikimo (raštu pateikto pranešimo apie gyvūno savininko ir laikymo vietos pasikeitimą), buvę savininkai norėdami atsiimti gyvūną, turėtų kreiptis į policiją ir civilinio proceso ginčų nagrinėjimo tvarka į teismą.
Visais atvejais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais ar jų nepriežiūros, reikia kreiptis į LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme 3 straipsnyje nurodytas kontroliuojančias institucijas:
- VMVT – dėl blogų gyvūnų laikymo sąlygų, t. y. gyvūnų gerovės ir jų sveikatingumo pažeidimų;
- savivaldybę – dėl neženklintų ir neregistruotų Gyvūnų augintinių registre gyvūnų, kai gyvūnas bepriežiūris ar besavininkis, ar kai pažeidžiamos savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklės;
- policija – kai naudojamas smurtas prieš gyvūnus arba kai gyvūnai kelia triukšmą.
2023 m. VMVT gavo 1364 pranešimus (skundus) dėl galimų gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų (netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų, žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo, sveikatos, veisimo, prekybos reikalavimų pažeidimo, pašarų saugos, veterinarijos paslaugų teikimo ir kt.,) iš kurių 378 (28 proc.) pasitvirtino.
2023 m. daugiausiai pranešimų dėl gyvūnų augintinių gerovės pažeidimų, dėl jų gauti 994 skundai, iš jų pasitvirtino 245 (25 proc.) (dėl netinkamai prižiūrimų, skriaudžiamų, paliktų be priežiūros gyvūnų, taip pat dėl galimai nelegalią ūkinę komercinę gyvūnų augintinių veisimo veiklą vykdančių ūkio subjektų, dėl augintinių pardavimo reikalavimų pažeidimų.
